Visuomeninė elektra: populiariausias planas kirs 20 centų kainos ribą
Elektra brangs 460 tūkst. vartotojų, sunaudojančių mažiausiai energijos, bet nepasirinkusių nepriklausomo tiekėjo. Nuo sausio jie patirs apie 3–5 proc. arba 0,3–1,1 cento brangimą, tai priklausys nuo konkretaus plano.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino bendrovės „Ignitis“ tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui.
Populiariausias „Standartinis“ vienos laiko zonos planas kainuos 20,5 cento už kilovatvalandę, tai – apie 4 proc. arba 0,8 cento brangiau nei šių metų antrąjį pusmetį (19,7 cento už kWh).
„Vartotojams, vidutiniškai suvartojantiems apie 70 kWh per mėnesį, sąskaitos augimas būtų apie 0,5 euro“, – praėjusią savaitę žurnalistams teigė VERT pirmininkas Renatas Pocius.
Patvirtinti naujausi visuomeninės elektros tarifai (ct/kWh, su PVM):
„Visuomeninė kaina nuo 2025 metų sausio 1 dienos didėja dėl prognozuojamos didesnės elektros įsigijimo kainos, o reguliuojama persiuntimo paslaugos kainos dalis mažėja (priklausomai nuo vartotojų grupių, įtampos ir laiko zonų)“, – „Delfi“ atskirai komentuoja VERT.
Visuomeninio tiekimo klientai suvartoja iki 1000 kWh per metus ir kol kas jie gali nesirinkti nepriklausomo elektros tiekėjo. Numatyta, kad visuomeninis tiekimas tokiems elektros vartotojams bus teikiamas iki 2026 metų sausio 1 dienos.
„Visuomeninės kainos pokyčiai įtakos nepriklausomų tiekėjų kainoms neturi, nes tai yra visiškai atskiras reguliavimas, kainodara pati. Visuomeninę kainą mes nustatome pagal kitus reguliacinius principus, fiksuojame kainą pusmečiui ir paskui žiūrime tos kainos neatitikimus“, – žurnalistams šį ketvirtadienį sakė R. Pocius, kurį cituoja naujienų agentūra ELTA.
Įvertino reguliuojamos kainos dalies pasikeitimą
Nuo sausio šiek tiek keičiasi valstybės reguliuojama elektros kainos dalis ir tai turės įtakos galutiniam nepriklausomų tiekėjų bei garantinio tiekimo tarifui ir sąskaitai. VERT sako, kad nepriklausomų tiekėjų tarifuose valstybės reguliuojama kainos dalis kitąmet sudarys apie 10 centų už vieną kWh.
Pasak R. Pociaus, tam įtakos turės mažėjantys energijos perdavimo, skirstymo tarifai, tačiau augantys sisteminių paslaugų kaštai, Lietuvai vasarį ruošiantis sinchronizuotis su kontinentine Europa ir atsijungti nuo rusiškos elektros sistemos.
„Balansavimo dalyje dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, šiek tiek, apie 0,3 cento esame nustatę tarifo augimą. Vienos tarsi mažina, kitos didina, bet jeigu žiūrime galutiniame rezultate, didelio pokyčio reguliuojamoje dalyje kitais metais nebus“, – sakė R. Pocius, pridurdamas, kad galutinė sąskaita priklausys nuo konkrečių gyventojų pasirinktų planų.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) antradienį skelbė, kad nepriklausomų elektros tiekėjų siūlomi 12 mėn. kainos fiksavimo laikotarpio planai vienoje laiko zonoje siekia 24,6 cento už kWh, o dviejose zonose – 23,6 cento už kWh. 24 mėn. trukmės sutartyse vienoje laiko zonoje kilovatvalandė kainuoja 24,9 cento, o dviejų laiko zonų – 24 cento už kWh.
LEA lapkričio 26 dieną pateikė tokias prognozuojamas trijų nepriklausomų tiekėjų kainas:
Naujausi nepriklausomų tiekėjų siūlomi planai skelbiami jų interneto svetainėse.
Garantinio tiekimo kaina kinta kas mėnesį, lapkritį „Standartinio“ vienos laiko zonos plano tarifas yra 22,8 cento už kWh.
Dujos: bandoma išspręsti kaštų problemą
Gamtines dujos brangs iš dalies dėl aukštesnės prognozuojamos dujų kaip produkto kainos. Kai kuriems vartotojams augs kintamosios dalies kaina, kitiems – pastoviosios dalies kaina. Didžiausias pokytis palies pirmos grupės vartotojus (naudojančius dujas maistui ruošti, tai yra, iki 300 m3 dujų per metus).
Pastovios kainos dalis (abonentinis mokestis) jiems auga nuo 0,56 iki 0,99 euro per mėn. (su PVM), bet šiek tiek pinga kubinio metro kaina – 6 centais, nuo 1,05 iki 0,99 euro. Bendros sąskaitos augimas (suvartojant po 4,5 kubo per mėnesį) būtų apie 16 centų per mėnesį.
Patvirtinti nauji gamtinių dujų tarifai gyventojams:
Pastoviosios kainos dalies padidinimas pirmajai grupei susijęs su reguliuotojo siekiu perkelti dalį kaštų kelioms dešimtims tūkstančių vartotojų, kurie beveik nenaudoja dujų (nors infrastruktūra jiems palaikoma).
„Turime apie 45 tūkst. vartotojų, kurie apskritai beveik nevartoja dujų, bet už ESO infrastruktūrą nemoka. Numatoma 25 proc. skirstymo kaštų įvertinti į pastoviąją dalį, kad prisidėtų ir tie nevartojantys vartotojai. Bet kintamoji kainos dalis pirmos grupės vartotojams mažėtų“, – sako R. Pocius.
Kartu norima spręsti ir kitą problemą: kai mažiausiai dujų vartojantys gyventojai turi didesnę kubo kainą nei daugiau dujų sunaudojantys klientai, o todėl iš esmės nelieka paskatos taupyti dujas. Dėl to pirmajai grupei bus sumažinta kintamoji arba kubinio metro kaina.
Antrai ir trečiai grupei dujų kainos kintamoji dalis (kubo kaina) augtų po 10 centų, atitinkamai: iki 0,69 ir 0,65 euro už kubą, o pastovioji dalis liktų tokia pati (3,99 euro). VERT skaičiuoja, kad antrosios grupės klientams (jų vidutinį mėnesio suvartojimą skaičiuojant kaip 108 kubus) per mėnesį sąskaita didėtų 10,8 euro.
„Kintamos kainos dalies augimą iš esmės lėmė tai, kad padidėjo pati gamtinių dujų kaina biržoje. Šiandien buitiniuose tarifuose esame apskaičiavę 35 eurus už megavatvalandę, o prognozuojame, kad kaina pačių gamtinių dujų bus 43 eurai už megavatvalandę. (...) Kintamoji kainos dalis padidėja dėl gamtinių dujų įsigijimo kaštų“, – ketvirtadienį kalbėjo R. Pocius.
