Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, tarp penkių didžiųjų miestų vasarį už šilumą mažiausiai moka Šiaulių, daugiausiai - Panevėžio gyventojai.
Palyginus su sausiu, vasarį bendrovės „Klaipėdos energija“ aptarnaujamiems vartotojams šilumos kaina didėjo 0,92 proc. (palyginus su praėjusių metų vasariu, kaina didėjo 3,99 proc.). Bendrovės „Kauno energija“ vartotojams kaina didėjo 0,18 proc. (palyginus su 2018 m. vasariu, kaina mažėjo 2,31 proc.).
Bendrovių „Vilniaus šilumos tinklai“ ir „Šiaulių energija“ aptarnaujamiems vartotojams vasarį šilumos kainos nesikeitė. Per metus Šiauliuose (sausį, palyginus su praėjusių metų sausiu), šilumos kaina didėjo 10,81 proc., Vilniuje - 9,91 proc.
Bendrovės „Panevėžio energija“ aptarnaujamiems vartotojams sausį šilumos kaina mažėjo 3,26 proc. (vasarį, palyginus su 2018 m. vasariu, kaina didėjo 6,43 proc.).
Kaip skelbia VKEKK, vasarį mažiausia šilumos kaina yra Utenoje (4,72 ct/kWh su PVM), didžiausia - Biržų rajone (9,86 ct/kWh su PVM). Nors Biržuose šilumai gaminti naudojamo kuro struktūroje 88 proc. sudaro biokuras, tačiau čia šilumos kaina išlieka aukšta dėl naudojamo biokuro rūšies (dalį naudojamo biokuro sudaro medienos granulės) ir mažesnio realizuojamos šilumos kiekio.
Nuo 2010 m. gamtinių dujų dalis bendroje šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje tolygiai mažėjo. 2018 m., palyginti su 2017 m., šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūroje gamtinių dujų dalis mažėjo 0,58 procentinio punkto - nuo 36,58 proc. iki 36,0 proc., o biokuro dalis augo 0,66 procentinio punkto - nuo 58,75 proc. iki 59,41 proc.
Vasarį šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje biokuras sudarė 66,40 proc., gamtinės dujos - 31,05 proc.