Preliminariais duomenimis, šios elektrinės 2024 metais pagamino 2,31 GWh elektros energijos. O 2023 – 1,36 GWh, o 2022 – 1,00, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
Pranešama, kad taip pat šiais metais penktadaliu padidėjo atsinaujinančios energijos išteklių leistina generuoti galia tinkle ir liepos 1 d. buvo 2 885 MW, o nacionalinė elektros generacija per pusmetį dukart visiškai padengė šalies gyventojų elektros energijos poreikius.
„Tai fiksuota š. m. kovo 11 dieną ir gegužės 3 dieną“, – skelbia ministerija.
„Faktas, kad 2024 metais Lietuvoje elektros energijos pagaminama daugiau nei importuojama ir tai ženkliai įtakoja į perdavimo bei skirstymo tinklą įjungiami atsinaujinančios energijos išteklių projektai. AEI pajėgumų augimas džiugina ir sėkmingai artėjame prie 3 GW ribos. Pernai fiksuotos valandos kuomet elektros pasigamindavome daugiau nei naudodavome, tai dabar skaičiuojame dienas kai nacionalinė gamyba padengia mūsų poreikius“, – cituojamas Energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pavyzdžiui, pastarąjį kartą, gegužės 3 dieną generacija siekė 30,406 GWh, suvartojimas – 29,956 GWh.
Ministerija atkreipia dėmesį, kad nutraukus Ignalinos atominės elektrinės veiklą Lietuva tapo priklausoma nuo ženklaus elektros importo. Šiuo metu vidutinė nacionalinė elektros generacija artėja prie 60 procentų ribos.
Preliminariais „Litgrid“ duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinė elektros generacija siekė 3 783, 4 GWh, iš kurios atsinaujinantys energijos ištekliai – 2 990,1 GWh. Gamyboje dominavo vėjo elektrinių gamyba – 1703,1 GWh, šilumės elektrinės pagamino 793,3 GWh, saulės elektrinės – 627,4 GWh, hidroleketrinės – 539,0 GWh, biomasė – 64,8 GWh, biodujos – 48,8 GWh ir baterijų technologijos – 7 GWh.
EPSO-G duomenimis, per pusmetį atsinaujinančios energijos išteklių leistina generuoti galia tinkle padidėjo 549 MW – nuo 2336 iki 2885 MW. Šių metų pirmąjį ketvirtį pirmą kartą į elektros perdavimo tinklą įjungti du saulės elektrinių parkai, kurių bendra leistina generuoti galia – 145 MW.