Per savaitę didmeninės elektros kainų vidurkis šoktelėjo 62,5 proc.

Ankstų praėjusio pirmadienio rytą atsijungusi 700 MW galios elektros jungtis su Švedija ir sumažėjusi vėjo jėgainių generacija lėmė elektros kainos augimą. „NordBalt“ remonto darbai užbaigti antradienio vakarą, tačiau savaitės pabaigoje jungtis apribota iki 500 MW dėl tinklo plėtros darbų, būtinų sinchronizacijos įgyvendinimui. Saulės jėgainės dar kartą gerino momentinės gamybos rekordą ir antradienį pasiekė 891 MW. Vietinė gamyba užtikrino 73 proc. Lietuvos elektros poreikio, praneša „Litgrid“.

Gegužės 6–12 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 63 proc. nuo 50 Eur / MWh iki 81 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

„Praėjusią savaitę elektros kaina regione grįžo į lygį, kuris buvo fiksuotas prieš kelias savaites – apie 80 Eur / MWh. Iš dalies tam įtakos turėjo augęs elektros suvartojimas bei nežymiai sumažėjusi atsinaujinančių išteklių elektrinių gamyba. Kita priežastis – riboti tarpsisteminiai pralaidumai tarp Baltijos ir Šiaurės šalių. Vis dar neveikia Suomiją ir Estiją jungianti „Estlink 2“ jungtis, o pirmadienio rytą taip pat atsijungė ir „NordBalt“ jungtis.

Iki antradienio vakaro taisyta 700 MW galios jungtis su Švedija lėmė, kad daugiau elektros gamino šiluminės jėgainės ir augo importo srautai iš Lenkijos. Savaitės pabaigoje dėl vykdomų sinchronizacijos projektų „NordBalt“ galia buvo apribota iki 500 MW. Šie ribojimai turėtų trukti iki gegužės 23 dienos“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.

Praėjusią savaitę dar kartą pagerintas saulės jėgainių valandinis rekordas: antradienį 12 val. saulės elektrinės gamino 891 MW.

„Dėl aukštos saulės jėgainių gamybos paskutinėmis savaitėmis Lietuvoje vidurdienį susiformuoja itin mažos elektros kainos. Pavyzdžiui, ir šeštadienį, ir sekmadienį Lietuvoje vėl fiksuotos neigiamos kainos“, – sako A. Krasauskienė.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 9 proc. nuo 186 GWh iki 202 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 73 proc. šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 148 GWh elektros energijos, tai yra 7 proc. mažiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 160 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba mažėjo 16 proc. nuo 65 GWh iki 55 GWh. Saulės elektrinių gamyba taip pat nežymiai mažėjo – 8 proc. nuo 47 GWh iki 44 GWh. Hidroelektrinių generacija išliko panaši kaip ir praėjusią savaitę – apie 21 GWh. Šiluminės prie perdavimo tinklo prijungtos elektrinės generavo 51 proc. daugiau nei prieš savaitę, jų gamyba išaugo nuo 13 GWh iki 20 GWh. Kitos elektrinės pagamino 8 GWh. Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 37 proc. Lietuvoje pagaminto elektros energijos, saulės elektrinės – 29 proc., hidroelektrinės – 14 proc., šiluminės elektrinės – 14 proc., o kitos elektrinės – 6 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 41 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis išliko panašus, kaip praeitą savaitę – apie 118 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 46 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 19 proc. iš Latvijos, o likę 35 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 45 proc. nuo 51 GWh iki 28 GWh. 44 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 56 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 27 proc. Lenkijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 84 proc. Lietuvos kryptimi.