Savo ruožtu biokuro birža atkreipia dėmesį, kad žaliavos Lietuvoje netrūksta, tik reikėtų perorientuoti šalies šilumos gamybą iš geresnės biokuro kokybės į prastesnę.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) teigia, kad vienas iš jos siūlymų valdžiai – ieškoti variantų, kaip užsitikrinti patikimą biokuro prieinamumą kitą žiemą. Asociacijos prezidentas patvirtino, kad būta tokio kreipimosi į Vyriausybę.
„Rūpinamės, nes situacija tokia grėsminga tiek iškastinio kuro, tiek biokuro rinkose, kad mes nežinome, ko laukti. Reikia garantijų, reikia saugumo. Šilumos tiekimas buitiniams vartotojams, didžiausiai daliai miesto gyventojų yra esminė viešoji paslauga (...). Dabar kuro tiekėjai nieko neįsipareigoja, nei kainų požiūriu, nei patikimumo“, – portalui komentuoja Valdas Lukoševičius.
Dokumente perspėjama, kad „nieko nedarant, kitas šildymo sezonas gali būti dar skausmingesnis šilumos vartotojams, o gal ir nepilnavertis“.
V. Lukoševičius paaiškina, kad nepilnavertis tiekimas gali būti ten, kur didelė šilumos gamybos dalis yra iš dujų (pavyzdžiui, Vilniuje).
„Ir žinoma, jeigu būtų kažkokie pertrūkiai su gamtinių dujų tiekimu – šiais laikais nieko nėra garantuota. Ir šalčių metu, kada biokuro ir komunalinių atliekų tiesiog galios neužtenka, nėra to vadinamo pikinio kuro, tada gali būti ir nepilnavertis tiekimas – teks mažinti temperatūrą, šildyti tiek, kiek yra kuro, ir viskas“, – sakė asociacijos prezidentas.
Nors kreipimesi yra siūlymas ir dėl išankstinio konsoliduoto dujų pirkimo bei saugojimo Latvijos Inčukalnio ar kitoje saugykloje, pašnekovas pripažino, kad dėl dujų sprendimai nėra tokie paprasti, nes jos – ne vietinis kuras ir jam įtakos Lietuva turi mažai.
„Mes tokį pasiūlymą teikiame Vyriausybei, kad jie per Valstybinių miškų urėdiją tiektų ne žaliavą, o patį biokurą ir darytų per savo dalyvavimą biokuro rinkoje didelį poveikį galutinėms kainoms“, – sakė LŠTA prezidentas.
Kaip jau skelbta anksčiau, pakoregavus miško kirtimo atliekų paruošimo metodiką bei supaprastinus šių kirtimo liekanų įsigijimo sąlygas, Valstybinių miškų urėdija iki 400 tūkst. kubinių metrų padidino planuojamą parduoti miško kirtimo liekanų kiekį. Palyginimui, 2020 metais VMU pardavė 240 tūkst. kubinių metrų miško kirtimo liekanų.
„Čia yra geriau negu nieko, bet tai yra pirmas žingsnis, nes visas tas biokuras gali išvažiuoti į kitas šalis (...). Dabar statomi dideli biokuro pajėgumai tiek Lenkijoje, tiek kaimyninėse šalyse.
Ta pati Švedija vis dar didina galingumus, kogeneracinės elektrinės pervedamos nuo iškastinio kuro prie biokuro, poreikis Suomijoje labai auga ir jis keliauja per Baltijos jūrą, mes matome – vežamas iš Rygos, Liepojos ir iš Klaipėdos“, – dėsto V. Lukoševičius.
Tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas vis dėlto nelinkęs sureikšminti biokuro eksporto iš Lietuvos veiksnio.
„Eksportą minimalų turime. Turbūt Latvija čia daugiausia eksportuoja iš Baltijos šalių. Mes Lietuvoje šilumos gamybos sektoriuje išimtinai naudojame tik tuos vadinamus čipsus, smulkintą medieną.
Granules naudoja tik smulkūs vartotojai. Tai iš Lietuvos čipsų eksporto yra istoriškai labai mažai, ir su dabartinėmis kainomis tai net ir Latvija tampa ne tokia patraukli tiems patiems skandinavams, į kur veždavo Latvijos tiekėjai“, – sakė A. Smaliukas.
Jis teigė, kad institucijos dirba ieškodamos optimalių sprendimų, tačiau ir biokuro tiekėjai, ir pirkėjai (šiuo atveju, šilumos tiekėjai) turėtų „pasitempti“ ir keisti savo įpročius.
„Pagrindinis iššūkis, kad nebus vartojama biomasė iš Baltarusijos ir ją reikia kažkuo pakeisti. Lietuvoje žaliavos turime, tiesiog šalyje per tuos dvejus trejus metus pirkėjai priprato deginti labai gerą biokurą, bet kur eina Europa, tai kad biokuro vartotojai turėtų deginti tik prasčiausią biokurą – tai yra, kas lieka po visų kitų industrijos šakų, tai kirtimo liekanos, pramonės liekanos ir visa kita“, – sakė „Baltpool“ vadovas.
Jo teigimu, dabar aktyviai dirbama, kad rinka persiformuotų, būtų daugiau deginamas prastesnis biokuras.
„Įvesime dar vieną produkto kokybės klasę, kuri bus tarpinė tarp to, ką jie buvo įpratę (naudoti) ir tarp prasčiausio kuro. Matysime. Žaliavos yra ir svarbu pakeisti tuos įpročius, kad galėtume naudoti tai, ką turime šalyje“, – teigia A. Smaliukas.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA) direktorė Vilma Baturo yra sakiusi „Delfi“, kad norint išvengti aukštų biokuro kainų būtina atlikti „namų darbus“ ir tai padaryti kuo skubiau.
Anot jos, šalies šilumos tiekėjai įprato naudoti „tą baltą skiedrą, kuri gali būti naudojama kažkam kitam, o ne biokurui (...) Jie dabar tos prastesnės žaliavos nenori, nes su ja dirbti sunkiau“.
V. Lukoševičius tąkart pripažino, kad iš tiesų, ne kiekviena jėgainė pajėgi deginti prastesnės kokybės biokurą, tačiau patikino, jog sprendimų ieškoma.
LŠTA siūlo Vyriausybei, kitoms institucijoms ir energetikams sukurti darbo grupę, kuri operatyviai parengtų reikiamus sprendimus patikimam apsirūpinimui energetiniais ištekliais sekančiam šildymo sezonui.
„Siūlome sukurti teisinį mechanizmą dėl to minimalaus kvotinio ar valstybinių išteklių reglamentavimo (...). Žinote, kaip naftos rinkose: jeigu labai brangsta nafta, „išmeta“ (į rinką) valstybines atsargas ir atpigina tą naftą.
Lygiai taip pat VMU galėtų vienam šildymo sezonui turėti tam tikrą kvotą, kiekį, kurį patiekdama arba nepatiekdama rinkai, galėtų veikti biokuro kainas, nes dabar ne tik centralizuota šiluma, bet ir pramonė naudoja labai daug biokuro“, – aiškino V. Lukoševičius.
Jis teigė, kad plačiau neviešino šito kreipimosi, nes mano, jog tai yra Vyriausybės užduotis pasirūpinti viešosios paslaugos patikimumu ir prieinamumu.
„Ir todėl mes nesiviešinome kol kas. Tai nėra slapta informacija, tiesiog yra idėjų lygmenyje, apsikeitimas, raginimas politikams ir valdininkams, nes kai ateis rugsėjo mėnuo, jau bus vėlu. Dabar pats laikas galvoti, ką daryti iki kito šildymo sezono“, – teigia asociacijos prezidentas.
Energetikos ministerija pernai lapkritį skelbė, kad Lietuvoje iš biokuro pagaminama apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Ji tuomet pranešė kreipusis į savivaldybes, ragindama šilumos gamyboje naudoti daugiau vietinių miško kirtimo atliekų.
Seimas pavasarį priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas, pagal kurias didieji šilumos tiekėjai (realizuojantys ne mažiau kaip 100 GWh šilumos per metus), turi užtikrinti, kad bendrame kuro balanse ne mažiau kaip 30 proc. sudarytų biokuras iš miško kirtimo liekanų.