Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme liepą atsirado 2 gigavatų (GW) ribojimas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) vėliau pranešė, kad pradeda pasirašytų ketinimų protokolų patikrinimą, nes, pirminiu vertinimu, yra viršyta suminė 2 GW saulės elektrinių įrengtoji galia.
Reguliuotojas taip pat paprašė perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių „Litgrid“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) laikinai neišduoti prijungimo sąlygų, nepasirašyti ketinimų protokolų rezervuoti galias.
Klausimas buvo iškeltas ir praėjusią savaitę Seime nagrinėjant interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui. Opozicija teiravosi, kodėl gegužę svarstant vadinamąjį „Proveržio paketą“, ministras pateikė įstatymo pakeitimą. D. Kreivys argumentuoja, kad norima užtikrinti ir buitinių gaminančių vartotojų plėtrą.
„Šį pavasarį ypač padaugėjo rezervacijų dideliems saulės jėgainių parkams statyti. Buvo priimtos įstatymų pataisos, ribojančios saulės jėgainių suminę galią iki 4 GW, pusė skiriama verslui, pusė – gaminantiems vartotojams. Sprendimas apriboti stambių projektų plėtrą iki 2 gigavatų buvo skirtas apsaugoti gaminančius privačius ir verslo vartotojus, priešingu atveju jiems nebūtų likę tinklo galių“, – sakė D. Kreivys.
Verslo pozicija: pažeisti teisėti lūkesčiai
Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Aura Power Developments“ liepą pranešė užsitikrinusi Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW instaliuotos galios saulės parką Ignalinos rajone. Į 600 ha teritorijoje įgyvendinamą projektą ketinama investuoti apie 300 mln. eurų.
„Aura Power“ partnerės „Rene group“ vadovas Aistis Radavičius sakė „Delfi“, kad nauja tvarka tapo kliūtimi šiems planams.
„Į tinklą galime atiduoti 300 MW, pastatyti – 375 MW. Mes šitą galią užsitikrinome prieš tris mėnesius ir nuo to laiko negalime gauti plėtros leidimo, nes vyksta vilkinimas iš leidimus išduodančių pusės, kadangi ministras D. Kreivys (...) įvedė 2 GW apribojimą saulės elektrinėms.
Liepos 8 dieną įsigaliojo, o liepos 13 dieną VERT išplatino pranešimą, kad viskas stabdoma ir bus tikrinami projektai. Iš tikrųjų, ką reikėjo tikrinti, tai „Litgrid“ darbą, kodėl jie taip drąsiai išdavinėjo į kairę ir į dešinę, nežiūrėdami, kas prašo“, – sako A. Radavičius.
Anot jo, panašu, jog buvo dalis projektų, kurie pasinaudojo labai lengvomis sąlygomis ir paskubėjo rezervuoti galią, kad galėtų kažkam kitam parduoti, iš to užsidirbti, tačiau buvo ir kita dalis vystytojų, kurie turėjo rimtų ketinimų, „bet sustabdyti buvo visi iki vieno projektai“.
„Žinoma, dabar didelis nepasitenkinimas, nes lūkesčiai buvo vienoki, yra sumokėti dideli prievolių užtikrinimo užstatai, mokamos didelės palūkanos, laikas eina, o mes negalime gauti plėtros leidimų. Tiek mes, tiek mūsų konkurentai kiti vystytojai – visi esame tokioje padėtyje“, – pabrėžė A. Radavičius.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius teigia, kad situacija negera, nes esant aukštoms elektros kainoms, energetinio karo įkarštyje jau trečią mėnesį sustojusios visos investicijos, o tokie pokyčiai argumentuojami pasitelkiant esą dirbtinius atskyrimus.
„Visų pirma, buvo supriešinimas saulės ir vėjo elektrinių, bet po to, kai paaiškėjo, kad to supriešinimo nėra, nes tiek saulininkai, tiek vėjininkai gali būti prijungti prie to paties tinklo, įvertinant gamybos nevienalaikiškumą, tada prasidėjo šneka, kad yra atskiriama gaminantys vartotojai nuo komercinių gamintojų. Matyt, mintis buvo palikti dalį rinkos gaminantiems vartotojams, kad visko neužimtų komerciniai.
Bet reikia suprasti, kad „komerciniai gaminantys vartotojai“ yra toks labai sąlyginis pavadinimas, kadangi pagal dabartinius įstatymus gaminančiais vartotojais yra ir tie komerciniai – ir verslas yra dideli vartotojai“, – sako jis.
Energetikos eksperto teigimu, apribojimas nereiškia, jog 2 GW parkų tebėra plėtojami, o kiti nesivysto.
„Tai reiškia, kad nesivysto niekas. Nes nėra tvarkos, kaip atskirti iš tų visų norinčių investuoti, kurie nori investuoti beveik 4 mlrd. eurų į 4 GW saulės elektrinių – kaip iš jų atskirti 2 GW, kuriems leisti“, – aiškino M. Nagevičius.
Reguliuotojas siūlo kompromisus
VERT tapo ta institucija, kuri dabar bando išspręsti kilusį ginčą. Taryba rugsėjį rinkos konsultacijai pateikė tvarką, pagal kurios reikalavimus norintiesiems būtų išduoti leidimai plėtoti elektros gamybos pajėgumus.
Jie turės atitikti visas keliamas sąlygas, tarp kurių: nuosavybės teise ar kitai teisėtais pagrindais valdyti žemės sklypą (ne mažiau nei 1 hektaro ploto sklypą kiekvienam ketinamam plėtoti megavatui). Juridinis asmuo, pateikęs prašymą VERT, privalo turėti direktorių, darbuotojus apskaitai tvarkyti ir projektų vadovą. Pareiškėjas turi atitikti ir konkrečius finansinio pajėgumo reikalavimus bei kita.
Tačiau jeigu reikalavimus atitinkančių vystytojų bendra įrengtoji jėgainių galia viršys 2 GW ribą, leidimai būtų išduodami proporcingai sumažinant galią (pro rata principas). Tuo atveju, jeigu pagal sąraše esančius duomenis 2 GW riba nebūtų viršyta, leidimai būtų išduodami įprasta tvarka.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija rugsėjo pabaigoje svarstė VERT tyrimą dėl išduotų ketinimų protokolų rezervuoti galias.
„Galima pasidžiaugti, kad organizacijos suranda sprendimus, kurie leis visiems norintiems ir atitinkantiems reikalavimus vystyti komercinius saulės elektrinės projektus“, – pažymėjo komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius Seimo kanceliarijos pranešime.
VERT narė Jelena Dilienė informavo, jog taryba buvo gavusi 88 (4,321 GW) asmenų prašymus išduoti leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, siekiant vystyti komercinius saulės elektrinės projektus. Po tyrimo bendra prašoma galimų plėtotojų galia jau sumažėjo apie 1 GW. Šiuo metu VERT nagrinėja 47 prašymus (3,3 GW).
„Nuo Proveržio paketo turėjome 88 prašymus, iš jų liko 47 prašymai. Pradžioje kalbėjome apie 4,3 GW, mūsų vertinimo metu eilė sumažėjo beveik gigavatu.
30-čiai pareiškėjų buvo ar artimiausiu metu bus išduoti leidimai pagal įstatymą – tai nutolę saulės parkai, kurie bus išdalinti gaminantiems vartotojams, keturi patys atsiėmė, trys tiesiog per klaidą buvo patekę (…), dviem atsisakyta išduoti dėl grubių procedūrinių klaidų ir du prašymai, su kuriais nesutinka savivaldybės“, – sakė ji Seimo komisijos posėdyje.
ESO Tinklų vystymo tarnybos direktorius Ovidijus Martinonis posėdyje detalizavo saulės energijos gamybos galimybes.
„4,4 GW – tiek šiandien galime prijungti perdavimo ir skirstymo saulės Lietuvoje. 2 GW yra „Litgrid“, 2,4 GW bus galima ESO dalyje po PETA (pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo – red.). Įstatyme yra 2 GW gaminantiems vartotojams ir 2 GW gamybai. Gamybai (tai yra, „Litgrid“ tinkle – red.) yra 2 GW viršyti, bet gaminantiems vartotojams riba dar nėra viršyta.
Skirstymo operatorius šiandien prijungęs arba sudaręs ketinimo protokolų sumai 1,1 GW ir mums dar „Litgrid“ atlaisvina, duoda 1,4 GW. Kur neatsilaisvins, tai „Litgrid“, nes yra įstatyme ribojama 2 GW“, – teigia O. Martinonis.
Pasak jo, tie 3,3 GW likusių prašymų yra „Litgrid“ dalyje.
Komisijos posėdyje parlamentarai uždavinėjo klausimus, „ar „Litgrid“ nesusikalbėjo su ESO“, „ar VERT kažkur nesustabdė“, – tačiau atsakymai į šiuos klausimus nebuvo pateikti, diskusijos dalyviams iki galo nesusitariant dėl techninių aspektų.
Su proporcijų principu verslas nesutinka
Advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Paulius Markovas teigia, kad dabar VERT bando aprašais padaryti, „liaudiškai tariant, kad visi būtų patenkinti. Tai yra neįmanoma todėl, kad pretendentų yra daugiau negu Seimo įtvirtinta maksimali riba“.
Teisininkas sako, jog projektai buvo pradėti iki įstatymo pakeitimo, o taikyti teisės aktų atgaline tvarka negalima.
„Tai čia pats svarbiausias principas – pažeistas įstatymo negaliojimo atgal principas ir teisėti investuotojų lūkesčiai, ir to teisinio tikrumo situacija sudaužyta į šipulius“, – „Delfi“ sako advokatas.
Anot jo, kyla pagrįstų abejonių, kad proteguojami tam tikri rinkos dalyviai, „gal net ir sietini su valstybe, kurie yra už brūkšnio, žiūrint pagal paraiškų pateikimo datas“.
„Kyla rinkos dalyvių lygiateisiškumo klausimas“, – priduria advokatas.
Situacijos įvardijimo „katastrofa“ bei kaltinimų dėl galimo teisinio nihilizmo pasigirdo praėjusį ketvirtadienį reguliuotojui pristatant savo siūlomus kriterijus.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Paulius Miliauskas tąkart teigė, kad griaunami „demokratinės teisinės valstybės pamatai“.
„Pirma, bandote teisės aktą pritaikyti atgal, kas yra įmanoma tik mūsų kaimyninėse valstybėse, kurių aš gal nevardysiu. Europos Sąjungoje tai neįmanoma. (…) Koks teisinis pagrindas, kad bandote pritaikyti savo aprašą atgal, tai yra, jau pateiktiems prašymams dėl leidimų?“, – vieną iš argumentų pateikė P. Miliauskas.
VERT pirmininkas Renatas Pocius teigė, kad reguliuotojas pasirengęs diskutuoti su dalyviais dėl principų, jeigu šie netinka, tačiau suabejojo argumentais, jog esą pažeisti teisėti vystytojų lūkesčiai.
„Valstybė nė vienam vystytojui neišdavė leidimo, tai nežinau, iš kur tie teisėti lūkesčiai atsiradę. Kad operatorius išdavė preliminarias prisijungimo sąlygas, tai nėra joks lūkestis, tai yra dokumentas, kad operatorius gali prijungti elektrinę“, – teigė jis.
Anot jo, VERT pasiūlė principą, kuris laikomas vienu efektyviausių.
„Jeigu rinka mano, kad tikslingesnis kitoks principas, diskutuokime apie tai. Mes pasiūlėme principą, kuris Europoje laikomas vienu efektyviausių – pro rata. Jūs pasižiūrėkite perdavimo infrastruktūroje, jeigu trūksta pajėgumų, pirmiausia organizuojamas aukcionas, antras yra pro rata. Visi kiti principai – laiko principas ar kiti, – jie laikomi mažiausiai efektyvūs, dėl to reguliuotojas pasiūlė efektyvesnį“, – pristatydamas siūlymus teigė R. Pocius.
Danijos kompanijos „European Energy“ atstovas Lietuvoje Andrius Čypas sako, kad siūlomas modelis netinka.
„Mes pateikėme prašymus nuo kovo mėnesio, kiti pateikę liepos pabaigoje ir kažkodėl visi atsistojame į tą bendrą „katilą“ ir visiems daliname. Noriu ištransliuoti: jeigu proporcingai mažinsime projektus, iš tikrųjų keisis finansinis modelis“, – sakė jis.
Teisininkas P. Markovas „Delfi“ sako, kad dėl pro rata principo mažėja saulės parkų efektyvumas.
„Greičiausiai didžioji parkų dalis nebus statoma, nes prijungimo kaštai, sumažinus leidžiamą galingumą, lieka tokie patys – kadangi prijungimas techniškai dėl to nepasikeičia. Jį lemia linija, į kurią jungiama, – arba 110 kV, arba 330 kV – ir vieta, į kur jungiama – ar į liniją, ar į pastotę.
Mažėjant instaliuotai galiai mažėja efektyvumas ir komercinis patrauklumas ir, galų gale, kyla kaina elektros, kuri bus gaminama“, – sakė teisininkas.
Jis kartu pasisakė ir apie kriterijus dėl žemės sklypo ar pajėgumų.
„Tie kriterijai patys iš savęs neatlaikantys kritikos, švelniai tariant. Tarp jų galima paminėti reikalavimą įdarbinti plėtotojo įmonėje bent tris darbuotojus – direktorių, apskaitą tvarkantį asmenį ir projekto vadovą. Tai turbūt jau visi seniai supratome, kad apskaitą gali tvarkyti išorinė apskaitos įmonė, projekto vadovo paslaugas taip pat gali teikti konsultantai pagal sutartį, esant poreikiui. Tad randame gan archajišką reikalavimą“, – sako P. Markovas.
„Tame sąraše išbraukomos tam tikros (potencialių plėtotojų – red.) pozicijos: a) per reikalavimus, b) per pro rata pasiūlymą – ir tada tikėtina, liks tie didieji, tarp kurių, matyt, yra tie, kuriems „reikia“ likti“, – svarstė jis.
A. Radavičius sako, kad pateikti siūlymai yra keisti ir besikišantys į verslo reikalus. Anot jo, tie verslai, kurie sumokėjo prievolių įvykdymo užtikrinimą, jau savaime yra pajėgūs.
Jis kartu pažymėjo, kad prijungimas į 330 kV tinklą („Litgrid“ tinklą) yra brangus, tačiau statant didelį parką apsimoka. Taikant proporcijų principą situacija keisis.
„Jeigu sumažins tą galią, tai jau ir neapsimokės kai kuriems. Tada griūtų projektai. Lietuva taip ir neturėtų savo generacijos, kurios dabar taip reikia. Ir, aišku, pasipiltų teisminiai ieškiniai už teisėtų lūkesčių pažeidimus. Situacija yra labai prasta“, – sako A. Radavičius.
„Modus group“ energetikos įmonės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius teigia, kad nesutinka su pro rata principu, nes krenta projektų naudingumas, anot jo, jau geriau tuomet išdavinėti leidimus pagal paraiškų datas.
„Užjaučiu jus, aš nekritikuoju, jūs sunkiai dirbate, labai sunku poįstatyminiu (aktu) išspręsti iš įstatymo kylančias problemas“, – VERT posėdyje komentavo R. Sklepovičius.
R. Pocius savo ruožtu klausia, apie kokį laiko pirmumą kalbama, – ar kreipimosi į operatorių, ar sąlygų iš operatoriaus gavimo.
Siūlo įsirengti baterijas
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis jau minėtame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė, kad per artimiausią mėnesį operatorius turėtų paruošti pasinaudojimo elektros tinklais aprašą. Bendrovė įvertino tinklo galimybes, numatomą vartojimą ir kita. Siūloma pasinaudoti situacija, kad saulė ir vėjas elektrą generuoja iš esmės skirtingu metu.
„Mes siūlome techniškai į tą patį tašką jungti 200 proc. atsinaujinančių, jeigu yra skirtingas gamybos būdas, – saulė ir vėjas. Jungiant po 100 proc. ir 100 proc. į tą patį tašką gali susidaryti apie 7 proc. metuose, kad sutampa maksimali gamyba to ir to, tai sutartyse su vystytojais bus numatyta, kad neviršytų tos galios. Bet tokiu būdu bus rasta galimybė išvystyti daugiau atsinaujinančios energetikos“, – kalbėjo R. Masiulis.
Pasak jo, jeigu atsirastų elektrai imlių įmonių, pavyzdžiui, vandenilio gamybos, tuomet skaičiai gali keistis.
Kaip dar vieną galimybę išplėsti instaliuojamas saulės elektrines operatorius pristatė siūlymą vystytojams įsirengti baterijas arba suvartojimo infrastruktūrą.
„Kad būtų galima pajungti daugiau negu 4,4 GW saulės, mes siūlome dar vieną mechanizmą – saulės galima statyti daugiau, bet su sąlyga, kad saulės elektrinės vystytojas 20 proc. galios, kiek jis yra numatęs parko vystymui, investuotų į 20 proc. galios atitinkančias baterijas arba į atitinkamą įrenginį, kad pats save subalansuotų ir suvaldytų perteklinę gamybą“, - sakė R. Masiulis.
„Litgrid“ siūlo, kad vienas iš kriterijų baterijai būtų keturių valandų veikimas.
Į klausimą, ar po šitų siūlymų problemos neliks, R. Masiulis sakė, kad ji įgauna alternatyvą.
„Problema išlieka, tik ji įgauna alternatyvą. Mūsų tinkle galės būti iki 2 GW, o ketinimų protokolų yra žymiai daugiau, tai ne visi gaus. Bet tie, kurie negaus, įgaus alternatyvą – statant bateriją pasistatyti ir saulės parką“, – teigė „Litgrid“ vadovas.
„Tie sustabdymai ketinimų protokolų ir kitų buvo dėl to, kad mes pamatėme neįtikėtinai didelę laviną norinčiųjų statyti ir yra baimė, kad tai gali destabilizuoti tinklą. Dėl to mums teko pasiimti pertrauką, labai intensyviai dirbti, techniškai permodeliuoti tinklą ir štai šis baterijų pasiūlymas iš to ir išeina“, – sakė R. Masiulis.
Parlamentarai teiravosi VERT, kodėl nutiko tokia situacija.
„Reguliuotojas niekaip negalėjo žinoti. „Proveržio paketas“ buvo priimtas liepos mėnesį ir jau buvo perdavimo sistemos operatoriaus išduota dvigubai daugiau prisijungimo sąlygų, negu kad realiai numatė įstatymas galimybę jas išduoti. Čia yra problema. Parengėme tvarką, pagal kurią išdalintume tuos pajėgumus rinkai, jeigu bus toks poreikis, ir išsispręs klausimai po PETA ir kitų sprendimų, apie kuriuos kalbėjome anksčiau“, – sakė VERT pirmininkas R. Pocius.
Reaguodamas į „Litgrid“ vadovo siūlymus jis teigė, kad dabar saulės energijai yra iš viso 4 GW, „po tam tikrų koregavimų“ būtų 4,4 GW, o su baterijomis galia dar labiau padidėtų.
„Tas ribojimas yra nustatytas, jeigu vystytojas nesiima jokių papildomų priemonių, apie kurias kalbėjome, ar baterijų statymas, ar kitokie sprendimai, kuriuos vystytojas galėtų pristatyti perdavimo sistemos operatoriui. (…) Bus pasinaudojimo elektros tinklais taisyklės (PETA), jų pakeitimas, kuris ir numatys galimybę, kad vystytojas gali grįžti pas perdavimo sistemos operatorių, susiderinti tam tikrą techninį sprendinį – baterijų pastatymas, gal verslą kažkokį sugalvos (...)“, – sakė R. Pocius.
A. Radavičius sako, kad baterijos gali būti svarstomas sprendimas, tačiau reikia, kad būtų atverta sisteminių paslaugų rinka ir tuomet jos apsimokėtų.
„Šitoje vietoje labai trūko tokio „policininko“ toje stadijoje iš „Litgrid“ ar VERT pusės, tuomet reikėjo sustabdyti ir nepraleidinėti. Bet net ir juos (ketinimų protokolus – red.) praleidus kažko blogo neatsitiko, nes jeigu kažkas buvo gudrus, greitas, rezervavosi, bet nenori statyti, tai kažkam parduos, kas pastatys.
Ir tada išėjo taip, kad statyti norinčių daug, valdžia išsigando ir viską sustabdė. Buvo iš principo labai blogas sprendimas. Reikėjo galbūt kažkaip kitaip pasielgti“, – sako „Rene group“ vadovas.
LAIEK prezidentui M. Nagevičiui susidaro įspūdis, kad įstatymo tekstą bandoma apeiti techninėmis priemonėmis.
„Iš principo, aišku, gerai statyti akumuliatorius ir tada galima prijunginėti dar daugiau gamintojų prie tos pačios linijos, „nupjaunant“ pikus. Taip, kol kas akumuliatorius nelabai atsiperka, nes Lietuvoje nėra normalios sisteminių paslaugų rinkos. Tas irgi yra teisybė. Bet, matyt, artimiausiu metu bus“, – sako M. Nagevičius.
Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, bent 6 vėjo energetikos vystytojai yra priversti stabdyti planuotus vėjo ir hibridinių parkų projektus, kuriuose į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiai.
„Jau trečias mėnuo nežinome, ar gausime vystymo leidimą Lietuvoje planuotiems 560 MW galios hibridiniams saulės ir vėjo elektrinių parkams“, – asociacijos pranešime sako bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ vadovas Tomas Milašauskas.
Siūlo naikinti 2 GW ribojimą
Advokatas P. Markovas teigia, kad reikia keisti 2 GW ribą įstatyme arba ją naikinti, suteikiant tinklo operatoriui sprendimo galią nutarti, ar yra galimybė prijungti generavimo šaltinį, ar ne.
„Nes tai yra techninis klausimas, tai nėra joks ekonominis ar politinis klausimas. Tai gryna technika, fizika. O šitame etape, kokia yra situacija: jeigu Seimas nekeistų įstatymo, tai kaip minimum reikėtų pagal paraiškų dėl ketinimų protokolo gavimo pateikimo laiką tenkinti tuos prašymus esamų rinkos dalyvių, išduoti tiems, kurie yra toliausiai pažengę laiko prasme ir leisti jiems dirbti. O tie, kurie negautų kvotos, jie turėtų palaukti įstatymo pakeitimo“, – sakė advokatas.
Anot jo, dabar verslas tiesiog gaišta laiką.
„(VERT – red.) nutarimas bus spalio antrą savaitę, greičiausiu būdu. Tai leidimų išdavimas prasidės, matyt, kažkada spalio viduryje – tai bus 3–3,5 mėnesio uždelstas procesas. Tai iš viso bus prarasta apie 5 mėnesiai“, – pažymi jis.
Advokato teigimu, saulės energija gaminama iš esmės nuo balandžio iki spalio, tad pusės metų uždelsimas reiškia, kad bus prarastas visas sezonas.
M. Nagevičius sako, kad sunku pasakyti, iš kur apskritai atsirado „2 GW“.
„Nežinau, kaip atsirado 2 GW. Sudėtinga pasakyti. Matyt, buvo išskirta kažkaip dalis gaminantiems vartotojams. (…) Bet kur yra didžiausias pavojus, kad Vyriausybė nepradėtų specialiai ginti gaminančių vartotojų, tokiu būdu neleidžiant rinkai prisisotinti. Tai reiškia, stabdant saulės energetikos plėtrą.
Nes tada klausimas: koks yra tikslas? Mano supratimu, pagrindinis tikslas yra energetinė nepriklausomybė ir vietinė gamyba, o gaminantys vartotojai yra tiktai viena iš priemonių tam tikslui pasiekti. Jeigu tikslas tampa gaminančių vartotojų apgynimas, tuomet viskas verčiasi aukštyn kojomis: mes dėl priemonės norime atsisakinėti tikslo“, – sako M. Nagevičius.
„Praloš visi“
„Cobalt“ partneris P. Markovas mano, kad dėl situacijos pralaimės visi, „išskyrus tuos, kurie dabar neturi galimybės gauti tinklo pajėgumų, nes vėlavo tiesiog su savo projektų vystymu“.
Jo teigimu, nevystant projektų vietos savivalda į biudžetą negaus įstatymuose fiksuotų pajamų nuo kiekvienos pagamintos kilovatvalandės. Taip pat esą kils daug ginčų dėl pasirašytų žemės nuomos, servitutų sutarčių ir kitų.
„Toliau – darbo vietos. Tiek tiesiogiai, kas dirbtų tuose parkuose juos statant ir po to prižiūrint, tiek visų komponenčių gamintojai, kelių tiesėjai, statybininkai, pamatų montuotojai, projektų darytojai, laidų tiesėjai – stovi didžiulis darbo rinkos ešelonas, kuris neturės užsakymų arba turės jų mažiau. Galiausiai mūsų visa pramonė, vartotojai ir elektros kaina“, – sako P. Markovas.
Tarp valstybės netekčių jis skaičiavo ir šimtamilijonines investicijas, ir potencialius teismo procesus.
„Palietėme tarptautinių investicijų klausimą. Didžiųjų parkų investuotojai yra užsienio kapitalo įmonės, šiandien tai yra danai, švedai, estai, latviai ir Didžioji Britanija – iš man žinomų.
Mūsų partneriai skandinavai labai aktyviai per ambasadas „atakuoja“ valdžią ir bando atvesti į protą, tai mes čia turėsime ne tik ilgalaikį investicijų atsitraukimą, – kas tikrai bus, nes šitas dalykas jau neliks nepastebėtas, – bet mes galime turėti tarptautinius teismus, investicinius teismus“, – sako P. Markovas.
Jis teigė, kad bylinėtis verslas tikrai nenori, bet tai gali tekti daryti.
„Kitas dalykas, kad daugelis tų laukiančiųjų atviru tekstu sako, jog kitas žingsnis yra teismas Lietuvoje, nes nėra kaip kitaip ginti savo interesų. Tai čia blogiausias scenarijus, kuris gali būti. Nes teismų įsikišimas niekada nepadėjo procesų vystymui“, – kalbėjo jis.
Iki spalio 3 dienos, pirmadienio, VERT iš rinkos dalyvių laukė pasiūlymų dėl tarybos pateiktų sprendimų.