Lietuvoje praėjusią savaitę viešėjęs Piotras Naimskis interviu BNS teigė, kad Astravo atominė elektrinė (AE) gali veikti tik užtikrinus jos saugumą.
Jis taip pat pasisakė ir už glaudesnį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą dujų sektoriuje, šiemet abiem šalims baigiant magistralinio dujotiekio statybas.
– Pone P. Naimski, ką aptarėte su energetikos ministru Dainiumi Kreiviu ir koks buvo jūsų vizito Lietuvoje tikslas?
– Ryšiai ir bendradarbiavimas energetikoje tarp Lietuvos ir Lenkijos prasidėjo ne šiandien – mes šiuo metu baigiame išties stambius projektus. Tad aptarėme šias investicijas. Pavyzdžiui, GIPL bus parengtas kitais metais. Labai svarbu ir pasirengimas Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklų sinchronizavimui su Europos sistema.
Kalbėjomės ir apie klausimus, susijusius su prekyba elektra tarp Lietuvos ir kitų šalių. Ir, tikiuosi, kad šios problemos bus išspręstos iki įvykstant sinchronizavimui (su Europa). Kartu aptarėme ir bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos dujų prekybos platformų. Tam yra gerų perspektyvų.
Nutarėme paprašyti – nes galime šiuo atveju tik prašyti – mūsų reguliuotojų užmegzti kontaktus, nes strateginis tikslas galėtų būti savotiška bendra prieiga prie dujų rinkos – Lenkijos ir Lietuvos dujų rinkos. Lenkijoje tiesiame naują dujotiekį iš Norvegijos šelfo, per Daniją ir jūra į Lenkiją, plečiame suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą. Veikia ir Klaipėdos SGD terminalas. Ir štai baigiame dujotiekį (GIPL – BNS), sujungiantį sistemas. Tad tai yra geras pagrindas bendram požiūriui į dujų rinką.
– Pakalbėkime apie Astravo AE. Lietuvoje valdžios ir verslo atstovai užsimena, kad elektros importas iš trečiųjų šalių gali tapti kliūtimi plėtojant vietinius gamybos pajėgumus, įskaitant ir žaliąją energetiką. Ar įžvelgiate tokių ar kitokių rizikų Lenkijos energetikoje, jeigu ši padėtis su prekyba elektra nesikeistų?
– Ką galiu pasakyti, tai, kad nematome jokių galimybių prekybai elektra su trečiosiomis šalimis po sinchronizavimo – tai yra principinis Lenkijos požiūris. Kas dabar aptariama kolegų iš Lietuvos Vyriausybės ir kartu techniniu lygiu su latviais ir estais, kaip suprantu, yra susiję su pereinamuoju laikotarpiu nuo dabar iki sinchronizavimo (iki projekto užbaigimo 2025 metais – BNS).
Tai tiesiogiai neveikia Lenkijos sistemos, tačiau vis tiek yra svarbu, nes visos pusės turi būti pasirengusios sinchronizavimuisi gerokai iš anksto, užuot laukusios paskutinės dienos, nes tiesiog viskas nesikeičia staigiai, tarsi iš pirmadienio į antradienį.
– Koks apskritai Lenkijos požiūris į Astravo elektrinę? Ar tai yra grėsmė, ar tiesiog branduolinės energetikos objektas?
– Mūsų bendras požiūris yra toks, kad ši elektrinė gali veikti tik laikantis tarptautinių saugumo standartų ir procedūrų. Tai yra pagrindas. Saugumas svarbiausia.
– Užsiminėte, kad visi strateginiai Lietuvos ir Lenkijos projektai vyksta pagal planą, bet galbūt yra problemų, kurias norėtumėte išspręsti, kalbant apie šalių bendradarbiavimą energetikoje?
– Manau, kad įžengėme į užbaigimo periodą to, kas prieš keletą metų tebuvo idėjos. Dabar investicijos daromos ir svarbiausia viską įgyvendinti laikantis numatytų planų. Tai susiję, žinoma, ir su GIPL, ir su elektros jungtimi „Harmony Link“, kai kuriais darbais Lenkijos pusėje, nes turime sustiprinti kelias perdavimo linijas Lenkijoje, susietas su sinchronizavimo projektu. Ir taip pat Lietuvos pusėje: pavyzdžiui, transformatoriai Alytuje. Juos numatyta prijungti laiku, o tai – geros žinios.
– Lietuva jau atsigabeno du galingus autotransformatorius „LitPol Link“ plėtrai ir teigia, kad su šia įranga jau galėtų veikti sinchroniniu režimu su Lenkija. Ar jūsų šalis tam pasiruošusi?
– Nėra taip, kad Lietuvos sistema galėtų ilgą laiką veikti sinchronizuotu režimu tik su šiais transformatoriais. Yra susitarimas tarp mūsų perdavimo operatorės PSE ir „Litgrid“, kalbantis apie galimą paramą, jeigu kiltų nesklandumų Lietuvos pusėje – jeigu netikėtai kiltų problemų. Tai pagalba, pavyzdžiui, sisteminės avarijos (blackout) atveju.
Tai yra panašus susitarimas ir į kitus, esančius kaimyninėse sistemose Europoje (...) Tačiau tai nereiškia, kad to pakanka, tarkime, nuolatiniam sinchronizavimui. Tam reikia ir kitų elementų.
– „Litgrid“ ir PSE nusprendė dėl investicijų į „Harmony Link“ jungties statybą. O kokios naudos tikisi Lenkija iš šio projekto?
– Lenkijos energetikos sistemai ši jungtis padidina saugumą. Nesvarstome apie magistralių naudojimą strateginiam elektros importui, nes remiamės vietine elektros gamyba. Tačiau saugumo sumetimais kartas nuo karto išties prasminga turėti tokių galimybių.
Beje, neseniai (gegužę – BNS) patyrėme vieną gedimą. Mūsų didžiausia jėgainė Belchatuve buvo paveikta ir iškart netekome sistemoje 4 gigavatų. Sistemą palaikė visa šalies generacija, o kartu dalis energijos atėjo iš Čekijos ir Vokietijos. Atlaikėme šį išbandymą labai gerai, tai buvo savotiškas realybės testas sistemai.
O jeigu klausiate apie „Harmony Link“ – ji ir galėtų tarnauti kaip toks atsarginis sprendimas (backup), tačiau labiausiai ji svarbi kaip sinchronizavimo elementas – patikimo ir saugaus Lietuvos, Lenkijos ir Estijos sinchronizavimo su europine sistema. Ir ši investicija paremta ne vien techniniais skaičiavimais, bet ir, žinoma, politiniais. Europai svarbu integruoti jūsų šalį ir kaimynus, užuot palikus buvusioje sovietinėje energetikos erdvėje, tiesa? Štai kodėl šis projektas taip dosniai finansuojamas iš europinių fondų.
– Persikelkime į dujų sektorių. Lietuva pasiryžusi šiemet baigti GIPL projektą ir, kaip suprantu, Lenkija taip pat. Ar darbai jūsų šalyje vyksta kaip numatyta?
– Taip. Dujotiekio statyba Lenkijos pusėje padalyta į dvi dalis, nes buvo per stambus projektas vienai kompanijai ar konsorciumui, tačiau jos abi bus užbaigtos laiku. Apskritai, vykdome rimtas, dideles investicijas į dujų infrastruktūrą Lenkijoje, ne tik po jūra tarp Danijos ir Lenkijos. Mes kuriame visiškai skirtingą nuo buvusios dujų perdavimo sistemos.
Anksčiau tai buvo daugiau perdavimas iš rytų į vakarus, dabar judame šiaurės-pietų koridoriumi (...). Ir GIPL bus prijungtas prieš šios naujos sistemos. Tad bus galima tarkime, transportuoti dujas iš Klaipėdos į Lenkijos sistemą ir iki sienos su Slovakija, o gal ir toliau į pietus, nes ir Lenkijos-Slovakijos jungtis bus baigta tuo pat laiku kitąmet.
– Aptarkime SGD naudojimo perspektyvas. Ministras D. Kreivys yra sakęs, kad Lenkija planuoja pasistatyti didelę dujinę elektrinę Ostrolenkoje, 750 megavatų galios, ir kad labai tikėtina, jog ji naudos dujas iš Klaipėdos terminalo. Ar tikrai yra didelė tikimybė, kad taip nutiks?
– Naujoji jėgainė Ostrolenkoje bus sujungta su GIPL, tad ir dujos bus tiekiamos iš šio dujotiekio, tačiau dujų tekėjimas galimas dviem kryptimis. Tad gali būti užtikrintas tiekimas iš, tarkime, Klaipėdos, bet taip pat ir iš bendros Lenkijos perdavimo sistemos. Tad Ostrolenkai tai yra labai saugus sprendimas ir, žinoma, visai galima ateityje, kad tai (dujos) ateis iš Klaipėdos, tai bus klausimas (...) kainų Klaipėdoje ar Svinouiscyje (SGD terminalas Lenkijos šiaurėje – BNS).
– Ar Lenkija naudos GIPL importui, ar eksportui?
– Priklausys nuo rinkos, nuo poreikių ir galimybių.
– Dėkoju už pokalbį.