Pirkėjų verdiktas: už kokius būstus „balsuojama" pinigais?

Neretai juokaujama, kad renkantis nekilnojamąjį turtą svarbiausi trys dalykai – vieta, vieta ir dar kartą vieta. Vis dėlto ekspertai pripažintų, kad potencialūs būsto pirkėjai itin atsakingai vertina ir jam išlaikyti prireiksiančias išlaidas.

Kadangi bent jau šaltuoju sezonu didžiąją mokesčių krepšelio dalį sudaro lėšos už šildymą, įsigyjant ir butą, ir namą patalpų šildymo šaltinis, būdas išlieka vienu svarbiausių vertinimo kriterijų.

Šildytis – kada nori ir kiek nori

Nenumaldomai pradėjus kilti centralizuotai tiekiamos šilumos kainai, ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose itin išaugo būsto su autonominiu šildymu paklausa. Nekilnojamojo turto tarpininkai teigia, kad šios tendencijos aktualios ir šiandien.

„Šiuo metu ir namo, ir buto pirkėjams labai svarbi šildymo kaina ir poreikis turėti autonomiją – tai yra šildytis kada nori ir kiek nori“, – pripažino nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

Pašnekovo žodžiais, vertinant individualiuosius namus ir daugiabučius vienareikšmiškai patrauklesni yra tie, kurie turi reguliuojamąjį arba dar geriau – autonominį šildymą.

„Namų rinkoje patraukliausi tie objektai, kuriuose įrengtas dujinis arba geoterminis šildymas, mažiausiai paklausūs – kietuoju arba skystuoju kuru šildomi individualieji namai. Tarpinis variantas – elektra šildomi pastatai. Kalbant apie daugiabučius, preferenciją pirkėjai skiria autonomiškai, tai yra dujomis, šildomiems butams. Labai paklausūs ir centralizuotą, tačiau reguliuojamą šildymo sistemą turintys būstai. Vis dėlto didžioji tokių dalis – butai, esantys naujos statybos namuose. Tradiciniam centralizuotam šildymui pirkėjai pirmenybės neteikia, nes tokio tipo patalpų šildymas kainuoja brangiausiai. Žinoma, tokie butai yra gerokai pigesni“, – kalbėjo „Ober-Haus“ atstovas A.Šapoka.

Uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros „Aidila“ direktorius Algimantas Bružas antrino, kad pastaraisiais metais pirkėjai prioritetą teikia autonominiam arba reguliuojamam centralizuotam šildymui, tad priklausomai nuo finansinių išgalių paklausūs ir nauji, ir renovuoti būstai.

Išanalizuoja nemažai sąskaitų

„Kalbant apie nekilnojamąjį turtą pačiame mieste, autonominio šildymo pasirinkimo galimybė yra, tačiau nedidelė. Dažniausiai tai – naujos statybos mažabučiai, kuriuose gali būti įrengti alternatyvaus dujinio šildymo prietaisai. Nors autonominį šildymą būtų galima vadinti privilegijuotu, iš esmės nesibaiminama ir centralizuoto, jei jis yra su apskaita, reguliuojamu valdymu. Pasirinkimo principas toks – žinau, kiek sunaudoju ir už ką moku“, – kalbėjo specialistas.

Anot pašnekovo, net ir rinkdamiesi senos statybos būstą žmonės išanalizuoja kelių pastarųjų metų šildymo sąskaitas, įvertina sąnaudas. „Jos irgi skiriasi, ypač senamiestyje, daug kas priklauso ir nuo paties namo tipo – ar jis mūrinis, ar blokinis. Žmonės į tai tikrai atsižvelgia“, – pripažino bendrovės „Aidila“ vadovas A. Bružas.

Individualiųjų namų pirkėjams aktualu ne tik kuro rūšis, bet ir šildymo technologijų lygis. Pašnekovas patyrė, kad nors pastaruoju metu itin akcentuojamas šildymo būdas šilumos siurbliais, skirtinga patirtis formuoja nevienareikšmiškus vertinimus. Pirkėjų ausis pasiekianti informacija, esą šildymas šilumos siurbliais brangus dėl elektros sąnaudų, nelieka neišgirsta.

„Galbūt kai tokias sistemas ėmė įsirengti pirmieji, buvo kitos technologijos, galbūt meistrai nebuvo tokie įgudę, tačiau šiandien šildymas šilumos siurbliais vertinamas dar gana kontroversiškai“, – patyrė ekspertas.

Anot A. Bružo, kalbant apie individualiųjų namų sektorių, pirkėjų, be abejo, labiausiai vertinamas šildymas gamtinėmis dujomis, nepopuliariausias būdas – elektra.

Saulės kolektoriai nemasina

Ar tai, kad pastate įdiegtos kitos pažangios energijos taupymo technologijos, kaip antai sumontuoti saulės kolektoriai vandeniui šildyti arba saulės baterijos laiptinėms apšviesti, yra aktualu pirkėjams ir turi įtakos pardavimams?

„Būstas, kuris sukuria daugiau pridėtinės vertės, rinkai tikrai įdomus, tačiau tokių namų skaičius yra nedidelis. Be to, šių pastatų statybos sąnaudos didesnės, tad ir pardavimo kainos atitinkamai aukštesnės. Vis dėlto sukuriama pridėtinė vertė, matyt, yra mažesnė, negu pirkėjai pasirengę už tai mokėti daugiau, todėl labai didelės paklausos toks būstas neturi“, – pripažino bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas A. Šapoka.

Agentūros „Aidila“ direktorius A. Bružas pridūrė, kad neretai individualiųjų namų, kuriuose įdiegtos saulės kolektorių ar baterijų sistemos, savininkai prisipažįsta šias technologijas pasirinkę kaip savotišką eksperimentą.

„Tai nėra populiaru, nes tokios sistemos yra gana brangios. Tai nelabai aktualu ir pirkėjams. Rinkdamiesi individualųjį namą jie daugiau dėmesio kreipia ne į tokias technologijas, bet į kitus dalykus: statybos kokybę, pastato šiltinimą, kitaip tariant, šiluminę namo varžą“, – komentavo A. Bružas.

Šilumininkai nesidžiaugia dėl renovacijos mažėjančiu energijos naudojimu

Su naujomis realijomis susiduriantiems centralizuotos šilumos tiekėjams, regis, tokia visuotinė opinija – ne į naudą. Menkstant gamybos apimtims, nemažai įmonių jau dabar ieško būdų, kaip prisivilioti naujų vartotojų.

Buvęs Ignalinos meras Bronis Ropė teigė, kad renovavus visuomeninius pastatus ir daugiabučius namus, modernizavus šilumos ūkį šiandien nebereikia apie 50 proc. anksčiau biokuro katilinės gaminto šilumos kiekio. Anot pašnekovo, su šia problema neišvengiamai susidurs faktiškai visi Lietuvos miestai.

Jos sprendimo būdų ieškančių Ignalinos vadovų ir šilumininkų akys krypsta į individualiųjų namų gyventojus. „Dabartiniais pajėgumais katilinė šiluma galėtų aprūpinti didžiąją dalį individualiųjų namų. Juo labiau kad siūloma kaina gyventojams būtų gana patraukli – apie 20 centų už 1 kWh“, – aiškino ne vienus metus Ignalinai vadovavęs Europos Parlamento narys B. Ropė.

Pašnekovo teigimu, apklausti gyventojai tokią galimybę iš esmės vertina palankiai, tačiau juos atgraso didžiulės investicijos. „Individualiojo sektoriaus gyventojai, gaudami centralizuotai tiekiamą šilumą, jos galės sunaudoti pagal konkrečius poreikius, nes turi alternatyvą. Tačiau sulaukiame priekaištų, kad daugiabučiams už savivaldybės ar valstybės pinigus ne tik paklojami vamzdžiai, bet ir kompensuojamos renovacijos išlaidos. Žmonės sako: atveskite vamzdynus, įrenkite šilumos mazgus, tada su malonumu prisijungsime. Suprantama, gyventojams tai yra milžiniškos investicijos, juo labiau kai turėdamas 150 kvadratinių metrų ploto namą žmogus žiemą apsišildo tik 50 kvadratinių metrų“, – kalbėjo B. Ropė.

Jo manymu, daliai, pavyzdžiui, 50 proc., šių išlaidų kompensuoti būtų galima pasitelkti 2014–2020 metų Europos fondų paramos lėšas. Ignalinos atveju taip pat svarstoma galimybė pasinaudoti atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondu.