Pasak jos, į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą bus siūloma įtraukti 2023 m. vasario 1 d. Vyriausybės nutarimo nuostatą, pagal kurią komercines saulės jėgaines leista plėtoti ir viršijus 2 GW ribą, tačiau, prireikus, taikant tam tikrus gamybos apribojimus.
„Ministerija tikrai atsižvelgs į KT sprendimą ir perkels Vyriausybės nutarimo nuostatas, kurios tuo metu buvo numatytos dėl tolesnės ūkinės veiklos į įstatymo nuostatas. Tą planuojame padaryti šiais metais, nelaukdami kitų metų gegužės“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė I. Žilienė.
„Šiuo klausimu dirbame, ateisime į Seimą su įstatymo pakeitimais“, – akcentavo ji.
Antradienį priimtame KT nutarime pažymima, kad 2022 m. vasarą su atsinaujinančios energetikos „Proveržio paketu“ įtvirtinta 2 GW suminės komercinių saulės jėgainių galios riba prieštarauja 46 Konstitucijos straipsniui. Straipsnyje pažymima, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“.
Anot Teismo, įstatyme nebuvo nurodyta, kaip toliau saulės jėgainių plėtrą turėtų vykdyti asmenys, kurie pradėjo statyti elektrines, tačiau, dėl įvesto apribojimo, ūkinės veiklos tęsti nebegalėjo.
Pasak KT, vasario 1 d. Vyriausybės nutarimas, kaip poįstatyminis teisės aktas, prieštarauja pačiame įstatyme numatytai nuostatai, jog „elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW, o jai pasiekus 2 GW neišduodamos išankstinės prisijungimo sąlygos, prijungimo sąlygos ir nepasirašomi ketinimų protokolai“.
Be to, pabrėžia KT, Vyriausybės nutarimas negali būti viršesnis už įstatymą, kadangi sąlygas kaip turėtų būti vystomos saulės jėgainės viršijus 2 GW turi nustatyti Seimas (įstatymų leidėjas), o ne Vyriausybė.
Praėjusią vasarą priimtame vadinamajame „Proveržio pakete“ nustatyta, jog 2 GW iš 4,4 GW tinklo pajėgumų bus skirta komercinėms saulės jėgainėms, 2,4 GW – gaminantiems vartotojams.