Tačiau dalis BNS kalbintų ekspertų ir valdžios atstovų kalba santūriau ir sako, jog pirmiausia būtina pasirengti atsijungimui nuo vadinamosios BRELL sistemos (ji jungia tris Baltijos šalis, Baltarusiją ir Rusiją) stiprinant vidaus tinklus ir sukuriant pakankamą vietinę elektros gamybą.
A. Sekmokas: Baltarusijos žingsnis – didžiulė permaina
„Turėtų būti įstatymas dėl pasitraukimo (iš BRELL – BNS), aiškiai politiškai išsakyta valia, o Vyriausybė nustatytų pasitraukimo datą“, – šią savaitę paskelbtame viešame laiške Prezidentūrai, Seimui ir Vyriausybei rašo buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Baltarusija bendrovės „Litgrid“ praėjusią savaitę paprašė suderinti visų keturių Lietuvą ir Baltarusiją jungiančių 330 kV linijų atjungimą ir prijungimą balandžio 5-11 dienomis. Tai reiškia, kad bus atjungta trečdalis iš 12-kos Lietuvos linijų su kaimyninėmis šalimis.
„Baltarusija planuoja išjungti BRELL žiedą, čia yra esminis dalykas. Nes tai yra didžiulė permaina“, – BNS pareiškė A. Sekmokas.
Jo neįtikina Minsko paskelbtas sistemos testavimo motyvas, neva bandymai vyks atsižvelgiant į planuojamą Baltijos šalių išėjimą iš BRELL žiedo 2025 metais, sinchroniuojant tinklus su Vakarų Europa.
„Be abejo, jį galima teisinti Baltarusijos atominės elektrinės bandymais, teisinti būsimu Baltijos šalių pasitraukimu iš BRELL žiedo, iš IPS/UPS sistemos, bet tas pasitraukimas, bent pagal dabartinius planus, yra numatomas tik 2025 metais, tai man panašu kaip į tam tikrą galimą gąsdinimą ar tam tikrą ekonominį spaudimą“, – sakė A. Sekmokas.
Jis taip pat priminė, kad Minskas jau pritaikė Lietuvai nepalankius sprendimus, pavyzdžiui, nutraukė naftos produktų eksportą per Klaipėdos uostą.
„Manau, kad tam tikrą politinį atsaką Lietuva privalėtų daryti. Tai yra, parodyti savo aiškią poziciją ir Astravo atžvilgiu, ir autoritarinės Baltarusijos valdžios atžvilgiu, ir tai, kad Baltarusija irgi taiko Lietuvai tam tikrus veiksmus, ekonominius veiksmus“, – aiškino energetikos ekspertas.
Ekspertai siūlo paruošti namų darbus
Buvęs tuometinės „Lietuvos energijos“ (dabar – „Ignitis grupė“) vadovas Rymantas Juozaitis svarsto, kad trims Baltijos valstybėms ruošiantis sinchronizavimui su žemynine Europa ir kartu desinchronizavimui nuo IPS/UPS, tam ruošiasi ir Baltarusija.
„Mano galva, baltarusiai irgi galbūt kažkiek ruošiasi šitam procesui ir tikrina savo sistemą“, – BNS sakė buvęs Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto pirmininkas R. Juozaitis.
R. Juozaitis siūlo prieš imantis sprendimų dėl BRELL tinkamai paruošti energetikos infrastruktūrą.
„Mano nuomone, pirmiausia mes turime pasidaryti savo namų darbus, mes turime būti tvirti, kad neiškils kažkokių problemų. Jeigu mūsų visi namų darbai bus padaryti, trijų Baltijos valstybių kartu su Lenkija, tada mes galėtume imtis jau galutinių sprendimų“, – sakė R. Juozaitis.
Jis paaiškino, kad turi omenyje ir tinklo stiprinimą, jėgainių techninės būklės įvertinimą bei izoliuoto darbo galimybes.
„2002 metais mes jau buvome padarę atsijungimą, jau buvome atjungę trumpam nuo BRELL sistemos ir trys Baltijos šalys dirbo trumpą laiką atskirai ir buvo sudėlioti taškai, ką reikia padaryti, kad ta sistema stabiliai funkcionuotų“, – teigė R. Juozaitis.
Jo manymu, Rusija ir Baltarusija irgi imasi veiksmų būsimam Baltijos šalių atsijungimui.
„Nežinau tų detalių, kokia dabartinė situacija, bet tokia nuojauta yra, kad kita pusė tikrai neatsilieka ir turbūt kažkiek net priekyje yra“, – sakė jis.
Energetikos ekspertas Saulius Kutas mano, kad reikia pagal galimybes spartinti Lietuvos veiksmus, susijusius su prisijungimu prie Europos tinklų ir atsijungimu nuo BRELL.
„Šitas BRELL ir sinchronizacija mūsų sistemos yra du neatskiriami dalykai ir juos iš tikrųjų reikėtų skatinti ir spartinti. (...) Yra parengti planai, kokias linijas reikia atitinkamai pastiprinti, kai kurias naujas pastatyti. Taip, šitą planą reikia būtinai įvykdyti“, – BNS kalbėjo S. Kutas, praeityje užėmęs aukštus postus energetikoje, įskaitant ir VATESI vadovo.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius mano, kad išstojimas iš BRELL sutarties yra sudėtinė sinchronizavimo su Europa dalis, o už jį atsakingos pusės įvertina visus terminus šiam tikslui pasiekti.
„Ji yra integrali dalis viso sinchronizacijos proceso. Esu įsitikinęs, kad Energetikos ministerija, perdavimo sistemos operatorius žino ir išsamiai vertina jos turinį ir supranta, kuriuo momentu bus padaryti formalūs žingsniai dėl išstojimo. Toks žingsnis bus suderintas su bendro sinchronizavimo projekto grafikais ir jo atskirais elementais kaip ir su projekto dalyviais“, – BNS teigė prezidento patarėjas.
Lietuvai tikintis, kad galutinai atsijungus nuo BRELL ir prisijungus prie žemyninės Europos kartu bus įgyvendintas ir Astravo atominės elektrinės (AE) elektros boikotas, S. Kutas teigia, kad su šia elektrine „viskas nuo pradžių vyksta ne taip, kaip turi vykti“.
„Mano supratimu, situacija yra neeilinė ir tai demonstruoja, sakyčiau, nepagarbą ne tik Lietuvai, bet ir visai branduolinei energetikai“, – BNS teigė jis.
S. Kutas mano, jog taip pat labai svarbu sutarti su Latvija ir Estija dėl bendros pozicijos Astravo AE atžvilgiu, antraip Baltarusija gali išnaudoti nuomonių išsiskyrimą tarp pačių Baltijos šalių.
Siūloma priimti įstatymą ir nustatyti pasitraukimo iš BRELL datą
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius taip pat sako, kad Lietuvai prieš atsijungiant nuo BRELL reikia padaryti namų darbus. Jis nenori spekuliuoti, kokia galėtų būti konkreti atsijungimo nuo BRELL žiedo data.
„Dėl BRELL įstatymo ir įvairių pasiūlymų, be abejo, mes turime visi suvokti, kad sinchronizacija su vakarų Europos elektros tinklais neįvyks neatsijungus prieš tai nuo BRELL. Dabar vykdant tą atsijungimą yra tikrai nepaprastai daug kriterijų, kuriuos reikia išpildyti“, – žurnalistams šią savaitę sakė A. Zananavičius.
A. Sekmoko teigimu, Lietuvai būtina perimti iniciatyvą, kuri dabar yra Baltarusijos pusėje. Be to, jo manymu, yra rizikos, kad Europos branduolinę saugą reguliuojančių institucijų grupė (ENSREG) gali patvirtinti palankias galutines išvadas Astravo AE projektui.
„Pirmas blokas (Astravo AE – BNS) pastatytas, bandymus atlieka, komercinės veiklos pradžia artėja, antras blokas statomas, ENSREG vertina atominės elektrinės saugumą – išvados, kad saugumas yra gerinamas, daromi žingsniai padidinti saugumą. Europos Komisijos energetikos komisarė sako, kad prekyba nevyksta, nors prekyba vyksta, – mes matome visą skaičių faktorių, yra nepalankūs Lietuvai“, – BNS sakė A. Sekmokas.
„Iniciatyva dabar visiškai ne Lietuvos rankose ir tas yra tikrai nenaudinga“, – pridūrė jis.
Pasak A. Sekmoko, turi būti aiškiai deklaruota politinė Lietuvos valia dėl pasitraukimo iš BRELL žiedo: Seime priimtas įstatymas, o Vyriausybė nustatytų konkrečią datą.
„Turėtų būti Seimo veiksmas, tas turėtų būti įtvirtinta įstatymu, kadangi BRELL sutartis, jeigu ne savo raide, tai bent jau savo dvasia prieštarauja konstituciniam aktui dėl nesijungimo į posovietines rytų sąjungas. Tai yra viena. Tai toks įvertinimas iš Seimo, aš manau, būtų labai pamatuotas ir tinkamas“, – sakė A. Sekmokas.
Jis pabrėžė, jog viską reikia daryti „teisiškai nepriekaištingai, politiškai korektiškai“, kad paskui nebūtų pretenzijų Lietuvai iš Maskvos, Minsko ar net iš Briuselio. Anot buvusio ministro, būtent dabar planuojami Baltarusijos bandymai yra akivaizdi priežastis tokiam Lietuvos žingsniui.
„O kartu su pasitraukimu iš BRELL turėtų prasidėti derybos dėl linijų išjungimo – ne taip, kaip Baltarusija staiga informavo, bet iš tikro derybos dėl pasitraukimo, derybos dėl to, kad Lietuva perima savo perdavimo sistemos valdymą iš dispečerinės Maskvoje“, – sakė A. Sekmokas.
Jis pridūrė, kad linijų išjungimas visiškai išspręstų ginčą su Latvija dėl prekybos baltarusiška elektra Baltijos šalyse.
„Aš lyginčiau tai su Kovo 11-ąja. Buvo paskelbta Kovo 11-oji, po to muitinės, krašto apsauga, po to visa kita. Tai čia irgi tas pats. Kol mes nesame oficialiai deklaravę, kad mes traukiamės iš anos sistemos, tai teiginiai, kad mes sinchronizuosimės, neatrodo labai tvirti“, – argumentavo A. Sekmokas.
Viceministras: grėsmės sistemai nėra
Viceministras A. Zananavičius teigia, kad apie būsimus Baltarusijos bandymus kalbėtasi ir šią savaitę vykusiame Baltijos šalių ir Europos Komisijos posėdyje BEMIP formatu. Pasak jo, šiuo metu nematyti grėsmės Lietuvos energetikos sistemai.
„ Šiandien po įvairių paskaičiavimų mes neregistruojame grėsmės Lietuvos energetinės sistemos stabilumui. Netgi atvirkščiai: šis pasiūlymas iš Baltarusijos pusės yra lygiai taip pat ir galimybė mums atlikti tam tikrus pasibandymus ir patiems“, – trečiadienį kalbėjo A. Zananavičius.
Viceministro teigimu, „Litgrid“ dirba, koordinuojami veiksmai tarp Latvijos, Estijos, ir Lenkijos operatorių. Pasak jo, veikiausiai bus ir pokalbių su Švedijos, Suomijos operatoriais.
„Be abejo, tinklo parametrus šitas Baltarusijos atsijungimas paveiks ir už tai reikalinga imtis priemonių, kad iš kitų pusių būtų tiesiog didesni srautai kompensuoti tą atsijungimą. Bet šiaip tai realių grėsmių nematome“, – apibendrino viceministras.
Praėjusį penktadienį „Litgrid“ gavo Baltarusijos prašymą dėl jos energetikos sistemos bandymų suderinti visų keturių Lietuvos ir Baltarusijos linijų atjungimą ir prijungimą balandžio 5-11 dienomis.
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis teigia, kad bendrovė pasirengusi užtikrinti elektros sistemos patikimumą tiek vidiniais resursais, tiek pasinaudodama Baltijos šalių jungtimis su Lenkija ir Skandinavija.
Baltijos šalys iki 2025 metų siekia desinchronizuotis nuo posovietinio BRELL žiedo ir sinchronizuotis su žemynine Europa. Netoli Vilniaus pastatytos Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) komercinės veiklos pradžia suplanuota dar šį mėnesį.
Lietuva nuo šių metų neteikia pagal BRELL susitarimą numatyto 100 megavatų (MW) rezervo Baltarusijai.
BRELL sutartis yra penkių valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių pasirašytas susitarimas dėl techninių sąlygų ir sistemų valdymo taisyklių, kad būtų užtikrinami reikiami elektros kokybės parametrai ir palaikomas stabilus ir patikimas elektros tiekimas.