„Apie apsaugą kritinės infrastruktūros objektų aš nedetalizuosiu. Tik pasakysiu, kad šie objektai visada saugomi, visada vyksta pratybos dėl jų apsaugos, visada, jeigu reikia, pasitelkiama ir kariuomenė, turiu galvoje, konkrečiai ne konkrečiai šio objekto apsaugai, bet, pavyzdžiui, palydinti į SDG terminalą laivus. Bet tos priemonės nėra detalizuojamos“, – žurnalistams trečiadienį teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Nekonkretizuosiu, kas yra užtikrinama, kas yra padaryta. Bet kokiu atveju yra padaryta tai, kas reikia padaryti“, – patikino jis.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nedetalizavo, kaip Klaipėdoje esančio terminalo apsauga po vandeniu yra užtikrinama. Visgi, pasak jos, valstybė imasi visų būtinų apsaugos priemonių.
„Techninius klausimus komentuoti viešai nėra vieta. Bet, žinoma, visų saugumo priemonių yra imamasi. Yra nepaprastoji padėtis tad yra ir atitinkama parengtis“, – žurnalistams teigė A. Bilotaitė.
Tuo tarpu energetikos ministras Dainius Kreivys pažymėjo manąs, kad terminalo apsaugą reikėtų sustiprinti.
„Karui prasidėjus ėmėmės priemonių, kad apsauga būtų stipresnė: tiek mūsų jungčių su Švedija, tiek su Lenkija, tiek terminalo apsauga... Dabar yra iškilęs klausimas, ar nereikia jo dar stipriau saugoti. Mano nuomone, kad tas poreikis yra“, – sakė D. Kreivys ir pažymėjo, kad diskusijos šiuo klausimu vyks.
„Tai yra ministrų kabineto diskusijų klausimas ir diskusijos su krašto apsaugos ministru ir su kariuomenės vadu“, – teigė D. Kreivys.
ELTA primena, kad Norvegija, šiuo metu didžiausia dujų tiekėja Europai, pareiškė sustiprinsianti savo naftos įrenginių saugumą po įtariamo sabotažo „Nord Stream“ dujotiekiuose Baltijos jūroje.
Pranešimas paskelbtas, kai pirmadienį dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ įvyko trys nepaaiškinami dujų nuotėkiai prieš tai juose įvykus dviem sprogimams, taip pat po naujausių bepiločių orlaivių stebėjimų aplink naftos bendrovių platformas Norvegijos vandenyse. Europos lyderiai pareiškė, kad nuotėkiai įvyko dėl sabotažo.