„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbė, kad neseniai bendrovės specialistai susidūrė su situacija, kai klientą pasiekė maždaug 18 tūkst. eurų sąskaita už elektros energiją, nors iki tol jis mokėdavo apie 16 eurų per mėnesį.
„Kadangi tai buvo verslo klientas, tai jų sąskaita susideda iš dviejų dalių: galios dedamoji ir už suvartotą elektrą. Šiuo atveju klientas mokėjo tik galios dedamąją, kuri yra, tarkime, keliasdešimties eurų, bet visiškai nedeklaruodavo suvartojimo už elektros energiją ir visa ta skola susikaupė už kelių metų laikotarpį“, – LNK kalbėjo laikinasis ESO vadovas Renaldas Radvila.
„Tie atvejai, kai didesnės sumos pasiekia klientus per sąskaitas, yra vienetiniai ir jos atsiranda tada, kai klientai ilgą laiką nedeklaruoja, ilga laiką nemoka už elektros energiją. Akivaizdu, kad už 3–5 metus gauta sąskaita būna tokio dydžio“, – pažymėjo jis.
Pašnekovas sako, kad tokių sumų gavėjas yra ne ESO, o tiekėjai, su kuriais, tikėtina, pavyks susitarti dėl sąskaitų apmokėjimo dalimis.
„Asmeniškai žinau tris keturis atvejus per pastarąjį laikotarpį, kur buvo didesnės sumos – gal ne tokios didelės, – bet didesnės negu įprastai“, – apie tokių atvejų dažnumą sakė R. Radvila.
ESO laikinasis vadovas pabrėžė, kad sąskaitų dydis nėra tiesiogiai susijęs su išmaniųjų skaitiklių diegimu.
„Tai susiję ne su skaitiklių keitimu, o su identifikavimu atvejų, kai buvo nedeklaruojama ir nemokama už elektrą. Šiaip per mėnesį patikriname, be skaitiklių keitimo, iki 30 tūkst. klientų – tiek dujų, tiek elektros skaitiklių, – kur kyla įtarimas, arba matome ilgą laiką kažkokią neįprastą veiklą.
Reikia suprasti, kad klientai ne tik nedeklaruoja elektros energijos, mes turime atvejų, kai yra deklaruojama daugiau, negu faktiškai suvartojama, ir taip bandoma sutaupyti. Tikrinami ir tokie klientai“, – kalbėjo R. Radvila.
Anot jo, keičiant skaitiklius tiesiog automatiškai didesnė klientų dalis yra patikrinama, tad ir neįprastų atvejų irgi padaugėjo.
Vis dėlto R. Radvila patikino, kad tiems privatiems klientams, kurie kaskart nurašo rodmenis, juos deklaruoja ir apmoka sąskaitas, netikėtumų nebus ir didesnės sumos jų nepasieks.
Operatorius neseniai taip pat skelbė, kad sparčiai augant darbų apimtims prijungiant gaminančius bei naujus elektros vartotojus, bendrovės rangovai susiduria su darbuotojų bei medžiagų trūkumu, o dėl to vėluoja prijungimo darbai.
Kiekvieną mėnesį sulaukiama apie 12 tūkst. paraiškų prijungti naujus vartotojus, pasididinti galią, sustiprinti tinklą ar prijungti gaminančius vartotojus prie skirstomojo tinklo, – 71 proc. daugiau nei analogiškų paraiškų 2021 metais.
„Kalbant apie apimtis, paskutiniu metu sulaukiame 4 kartus didesnio klientų antplūdžio dėl techninių sąlygų. Neturime pajėgumų, kad galėtume greitai apdoroti tokį klientų srautą, dėl to terminai yra pailgėję“, – kalbėjo R. Radvila.
Bendrovė stengiasi išspręsti problemą automatizuodama, robotizuodama procesus bei ieškodama reikiamų specialistų rinkoje. Tačiau tai nėra paprasta, nes yra reikalingi žmonės su inžineriniu išsilavinimu. Darbuotojų ieškoma ir užsienyje. Šalys, iš kurių kviečiami dirbti žmonės, yra ir Lenkija, Kazachstanas.
„Ir pati rangovų asociacija yra identifikavusi, kad jiems irgi trūksta žmonių. Turime atskirų regionų, kur kalbant paprastai, mes tiesiog į kvietimus pateikti paraiškas nesulaukiame nė vieno atsakymo iš rinkos. Su tuo susiduria ne tik ESO, bet ir verslo įmonės, kurios plėtoja atsinaujinančių išteklių projektus“, – sako R. Radvila.
„Energetinė krizė sukėlė labai stiprų persimetimą į resursų generavimą, į saulės, vėjo elektrinių statybą, tad akivaizdu, kad resursų trūksta visoje Lietuvoje“, – komentavo laikinasis ESO vadovas.
Jis užtikrina, kad padėtis nėra sudėtinga visuose regionuose, bet opesnė, tarkime, Vilniuje, Vilniaus regione.
Čia galite pažiūrėti LNK video: