Ekonomistas: Rusija savo reputaciją kaip ir suteršė
Delfi TV laidoje „Delfi diena“ ekonomistas Žygimantas Mauricas įvertino tokį sprendimą ir sako, kad Lietuvai tai yra gera žinia.
„Rusijai tai reiškia, kad norint eksportuoti naftines dujas į Europą reikės naudoti taip pat esamus dujotiekius per Ukrainą ar per Baltarusiją ir Lenkiją. <...> Rusijai tas planas apeiti centrinės Rytų Europos šalis nepavyks ir tai, manyčiau, yra gera žinia Europos Sąjungai (ES), bandančiai kurti bendrą gamtinių dujų rinką, neišskiriant vienų ar kitų žaidėjų ir tai yra geras ženkas Lietuvai, kuri šiais metais baigia dujotiekio jungtį su Lenkija.
Manyčiau, kad Europos Sąjungos dujų rinkai tai tikrai yra geras sprendimas ir tai taip pat geras sprendimas, nes tam tikra prasme Rusija liks priklausoma ir nuo tranzitinių šalių: nuo Ukrainos, Lenkijos ir Baltarusijos. O Rusija ilgą laiką siekė apeiti tas šalis“, − sako ekonomistas.
Paklausus, ar gali būti, kad Rusija dabar tiesiog turės būti atsargesnė, ekonomistas sako, kad Rusija savo reputaciją kaip ir suteršė, o ją atstatyti bus labai sudėtinga.
„Manau, kad Rusijai kuo toliau, tuo sunkiau bus įtikinti Europos Sąjungą, konkrečiau Vokietiją, būtent dėl šio projekto, visų pirma, ekonominio pagrįstumo. <...> Taigi Rusija savo reputaciją kaip ir suteršė, o ją atstatyti bus be galo sudėtinga“, − sako ekonomistas.
Mauricas: Vokietijai šis žingsnis tikrai yra labai skausmingas
Tiesa, Vokietija taip pat turės keisti savo strategiją.
„Vokietijai šis žingsnis tikrai yra labai skausmingas, nes Vokietijos energetikos strategija turbūt neišvengiamai turės keistis, nes iki 2030 metų Vokietija yra suplanavusi didinti gamtinių dujų vartojimą ir pagrindinis augimo šaltinis turėjo būti iš Rusijos per „Nord Stream 2“ dujotiekį, o dabar, kadangi to dujotiekio nebus, Vokietija papuola į labai nemalonią situaciją, nes Prancūzija investuoja į branduolinę energetiką, o Vokietijos planas – gamtinės dujos. Matyt, reiks pergalvoti tą strategiją, nes priešingu atveju jie išlaikytų tą labai didelę priklausomybę nuo Rusijos – būtų priklausoma tiek ekonomiškai, tiek geopolitiškai. Nemanau, kad jie norės priklausyti nuo tokios neprognozuojamos valstybės, kuriai sankcijos yra tik didinamos ir manyčiau, kad artimiausiu metu galime sulaukti tam tikrų didesnių pokyčių energetikoje“, − tikina Ž. Mauricas.
Nieko gero ekonomistas nežada ir apžvelgdamas bendrą Rusijos ekonomiką, kuriai gresia ilgi stagnacijos metai.
„Rusija tampa vis mažiau patraukli užsienio investuotojams ir jie atitraukia pinigus. Tai iš esmės ir lemia akcijų griūtį. Ir ji (Rusija) vis labiau užsidaro ir pradeda virti savose sultyse. Realiai vienintelis toks langas į Vakarus yra per žaliavų eksportą, jis toks kurį laiką bus, bet jeigu žaliosios energetikos revoliucija toliau bus vykdoma pagal planą ir tie ryšiai mažės, Rusija gali tapti pakankamai izoliuota valstybė ir tai neišvengiamai lems ekonominę stagnaciją“, − tikina Ž. Mauricas.
Savo ruožto Vokietijos kancleris antradienį pažymėjo, kad sprendimas sustabdyti projektą tėra tik vienas „konkretus“ žingsnis ir kad Rusijai gali būti taikomos tolesnės sankcijos.
„Taip pat esama ir kitų sankcijų, kurias galime įvesti, jei bus nuspręsta, jog reikia tolesnių priemonių, bet kol kas svarbu imtis kažko labai konkretaus“, – kalbėjo spaudos konferencijoje, kurioje taip pat dalyvavo viešintis Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas.
O. Scholzas išreiškė įsitikinimą, kad ES susitars dėl „tvirto ir didelio masto“ sankcijų paketo, nukreipto prieš Rusiją.
„Esu įsitikinęs, kad mums pavyks [susitarti]“, – kalbėjo jis, atsakydamas į klausimą, ar 27 valstybių blokas vienbalsiai sutiks su embargu.
„Nord Stream 2“, turėjęs dvigubai padidinti gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos į Vokietiją, tapo pagrindiniu žaibolaidžiu Vakarams siekiant sustabdyti Maskvos įsiveržimą į Ukrainą.