Valstybinės energetikos reguliavimo (VERT) tarybos pirmininkas Renatas Pocius interviu „Delfi“ taip pat komentavo elektros ir dujų kainų šuolio vartotojams kompensavimą, tinklų sinchronizavimui rūpesčių keliančias žaliavų kainas ir kitas temas.
– Pone R. Pociau, nors Vyriausybė nežada dar kartą atidėti elektros tiekimo rinkos liberalizavimo antrojo etapo, ar tai reiškia, kad dabar viskas bus sklandu, o gal paskutinę dieną visi supuls rinktis tiekėjo? Ar užteks laiko iki birželio 18 dienos apsispręsti 400 tūkst. vartotojų?
– Iš tikrųjų, rizika yra. Rinkose yra aukštos kainos, šiandien nepriklausomi tiekėjai siūlo aukštesnes kainas, negu kad visuomeninio tiekimo kaina, tai akivaizdu, kad vartotojas, pakeitęs tiekėją, kuo anksčiau pakeis, tuo greičiau mokės tą aukštesnę kainą. Tai jam net finansiškai neapsimoka šiandien.
Tai akivaizdu, kad antrojo etapo vartotojai tą pasirinkimą atliks paskutinėmis dienomis, kada jau privalės tą padaryti. (O) jeigu nepasirinks tiekėjo iki birželio 18 dienos, tai tokiu atveju nuo liepos 1 dienos mokės pakankamai didelę kainą, tai yra, biržos kainą plius 25 proc. (tai yra, garantinis tiekimas – red.).
Problema gali būti. Turime diskusijas su rinkos dalyviais, įskaitant nepriklausomus tiekėjus, jie jau irgi taip pat kėlė klausimus, kaip bus su liberalizavimo procesu, nes jiems labai svarbu žinoti, ar vis dėlto yra planuojamas to proceso atkėlimas, ar ne, tam kad galėtų dėliotis savo žmogiškuosius išteklius.
Nes visi supranta, kad jeigu nebus atkėlimo, tai kaip ir minėjote, visi greičiausiai birželio mėnesį supuls pasirinkti nepriklausomo tiekėjo ir tuomet bus toks bumas, kurį reikės atlaikyti. Kiek mums yra žinoma, tiekėjai ruošiasi galimam tokiam elektros vartotojų antplūdžiui. Tikėkimės, kad pavyks susidoroti su šitu iššūkiu.
– Jūs išsakėte savo matymą apie vartotojų psichologiją, o koks būtų jūsų patarimas, nors ir suprantu, kad VERT turi žvelgti į situaciją nešališkai. Bet ar dabar neskubėti, ar laukti?
– Kiekvienas vartotojas pasiskaičiuoja. Mes kalbame tiktai apie pačią elektros kaip produkto kainą, bet tikrai žinome, kad yra tiekėjų, kurie siūlo ir ilgalaikius kontraktus šešeriems metams, kontraktą fiksuoti kainą 24 centai ar kitokią kainą, tai ji yra pakankamai patraukli. Taip pat gali būti, kad vartotojui pasiūlys kažkokį paketą (...).
Latvijoje yra vienas elektros tiekėjas, kuris tuo pačiu teikia ir interneto paslaugas. Ir sako: jeigu sudarysi elektros tiekimo kontraktą, aš tau internetą už 1 Eur tieksiu. Tai jeigu man dabar kaip tik reikia interneto ir rinkoje jis kainuoja 20 Eur, o elektra nors ir pabrangs 5 Eur, bet aš 20 Eur išlošiu.
– Bet renkantis ilgalaikes sutartis, ar nėra didelės rizikos, jeigu susitari, pavyzdžiui, už 24 centus, o elektros kaina kris? Tada žmogus praloš. Gal geresnis kažkoks vidurio kelias?
– Tai čia turbūt kiekvienas vartotojas renkasi, kas jam yra prioritetas. Jeigu vartotojui yra prioritetas žinoti savo biudžetą ilgalaike prasme ir sakyti, kad jam nepatinka, kai vyksta kainų šuoliavimas, nori gyventi ramiai stabiliai ir pasiryžęs dėl to galbūt sumokėti šiek tiek brangiau ilgalaikėje perspektyvoje žiūrint, tais momentais, kai kaina gal bus šiek tiek mažesnė, negu jo fiksuota, tai čia vartotojo pasirinkimas.
– Praėjusių metų pabaigoje minėjote, kad planuojamas „profilaktinis“ pokalbis su tiekėjais: ar jis įvyko?
– Mes iš tikrųjų turėjome tokią diskusiją, buvo iškilę klausimų ir tam tikrų dvejonių dėl rizikų suvaldymo, dėl elektros energijos tiekėjų masinių bankrotų, tai proaktyviai ėmėmės veiksmų, bet – kaip supratome iš tiekėjų – rizikos buvo valdomos, nes jie buvo arba finansiniais produktais suvaldę šitas rizikas, apsidraudę savo elektros prekybą tam tikra dalimis, arba buvo siūlomi kintami kontraktai, su birža susieti. Kas irgi automatiškai rizikas panaikino.
– Pavojaus, kad dar kas nors iš tiekėjų pasitrauktų, nėra?
– Na, žinote, pavojai yra net ir nesant tokioms ekstremalioms situacijoms rinkose: sakykime, tiekėjai priima kažkokį neteisingą sprendimą prekybine prasme ir atsitinka taip, kad subankrutuoja. Bet nematome rizikų, kad gali atsitikti kažkas blogo.
– Ar matote VERT vaidmenį liberalizavimo procese ir po 2023 metų?
Kalbant apie praėjusius metus, tai buvo du pagrindiniai projektai iš mūsų pusės įgyvendinti, tai vienas iš jų – palyginimo skaičiuoklės sukūrimas, kas, matome, tikrai palengvino vartotojų pasirinkimo galimybę ir vartotojai vienoje vietoje gali paprastai ir nesudėtingai pasilyginti nepriklausomo tiekėjo siūlymus. Priemonė tikrai pasiteisino ir iš vartotojų gauname ne vieną padėką.
Antras, kad mes kaip reguliavimo institucija norėjome prie liberalizavimo proceso prisidėti šiek tiek kitaip. Nusprendėme, kad VERT komanda keliauja per savivaldybes ir konsultuoja gyvai atėjusius vartotojus, paaiškina liberalizavimo esmę, prasmę. Pernai aplankėme 42 savivaldybes fiziškai, konsultavome ir šiemet planuojame šitai tęsti.
– Kokie sprendimai dar turi būti priimti dėl elektros ir dujų kainų buitiniams vartotojams, siekiant amortizuoti jų augimą?
– Kalbant apie liepos 1 dieną, pagal teisės aktus turėsime iki gegužės pabaigos nustatyti tarifus buitiniams vartotojams tiek elektros, tiek gamtinių dujų. Turės būti mūsų sprendimai be jokių kompensacijų, pirmiausia: tai yra, kaip atrodytų kaina šiandien rinkos sąlygomis.
Čia atkreipčiau dėmesį, kad elektrai mes nustatysime kainas tik tiems, kurie patenka į trečią liberalizavimo etapą, nes pirmi du etapai jau kainos bus nebereguliuojamos, nes sprendimų apie tai, kad būtų atidėtas liberalizavimas nėra. Ministerija kalba apie tai, kad jų ir nebus.
Tai reiškia, gegužės pabaigoje kainos bus nustatytos rinkos kainos, bet iki to laiko, kartu diskutuojame ir su Energetikos ministerija, yra planai, kad bus priimtas tas vadinamas antiinfliacinis paketas, kuris leis mums nustatyti šalia ir kainą, kuri jau būtų įvertinus dotacijos apimtį.
Vartotojas matys, kokią kainą mokėtų nesant antiinfliaciniam paketui, ir galiausiai nustatysime kainą, kuri bus taikoma jau galutiniam vartotojui ir kuri, bent jau preliminariais duomenimis, neturėtų didinti tarifų buitiniams vartotojams daugiau negu 40 proc.
– Ar galima pasakyti, kiek bus „iki 40 proc.“. Ar čia bus, pavyzdžiui, 30 proc.?
– Kol kas tikslaus skaičiaus šiandien negalime įvardinti, bet turbūt esmės nekeičia, ar bus 38 proc., ar 40 proc. – pora ar vienas procentinis punktas. Bet tikslas, kad neturėtų didėti daugiau negu 40 proc. (...).
Istoriškai kainų augimo procesas prasidėjo ne šitą pusmetį, bet pirmi sprendimai buvo VERT priimti praeitų metų vasarą, kuomet mes padidinome dujų tarifus vienai iš grupių 50 proc. Buvo didžiulis tam tikra prasme šokas mūsų visuomenei, tai buvo įvardyta pakankamai drastišku kainos augimu. Bet jeigu pažiūrėtume retrospektyviai: kas tuo metu atrodė labai ženklu, tai iš šios dienos perspektyvų buvo pakankamai simboliška.
Lygiai taip pat turėjome pakankamai nemažą tarifų augimą nuo šių metų sausio mėnesio (...). Bet kaip matome, šių metų vasario mėnesį Ukrainoje prasidėjo karas, ir tos prognozės, kurios buvo praeitų metų gale, jos nepasitvirtino ir dujų bei elektros kainos rinkose išliko pakankamai aukštos.
– Ar nenutiks taip, kad Europai neišsprendus išteklių diversifikavimo uždavinio, Lietuvoje reikės vėl po kurio laiko kalbėti apie energijos kainų kompensavimą buitiniams vartotojams? Vėl galbūt Seimui priimti sprendimus? Ar yra tokia tikimybė?
– Tikimybė visą laiką egzistuoja, to nenuneigsime. Bet ir mes jau ne vieną kartą skatinome energetikos įmones ir toliau turbūt tęsime diskusijas apie tai, kad kompensacija turėtų būti tas kraštutinis variantas, kai yra išnaudojamos visos galimos priemonės, alternatyvos kainų stabilizavimui, nedidėjimui ar panašiai.
Tai šiandien diskutuojame su energetikos įmonėmis, kartu su Energetikos ministerija turime diskusiją apie tai, ar būtų galima taikyti kitas priemones, tokias kaip finansinių produktų energijos portfelio diversifikavimo priemonę: pirkti dujas ne iš vieno šaltinio šimtų procentų. Galbūt galima dalį iš vieno, dalį iš kito.
Turime Inčukalnio saugyklą Latvijoje, kur irgi priklausys nuo to, kaip mums regione seksis užpildyti šitą saugyklą, tai tas irgi turės tiesioginės įtakos ir mūsų tiekimo saugumui, patikimumui artėjant žiemos sezonui. Taip pat ir kainoms rinkoje.
Tų priemonių visuma ir sėkmingas jų įgyvendinimas iki ateinančios žiemos irgi gali lemti, kaip atrodys kainos rinkose ir kaip atrodys kompensavimas.
– Dėl portfelio diversifikavimo reikės poįstatyminių teisės aktų?
– Įstatymu jau viskas nustatyta, buvo Prezidentūros siūlymai, kuriems buvo pritarta ir būtent jie numato arba įgalina energetikos įmones veikti laisviau. Dabar tiesiog yra įgyvendinimo stadija. Mes esame patvirtinę šiuo metu metodologiją, gamtinių dujų principus, leidžiančius ir įgalinčius taikyti įmonėms šitas priemones, bet dėl konkrečių priemonių diskutuojame.
– Kokia proporcija bus kompensuojama iš antiinfliacinio paketo nepriklausomą tiekėją jau pasirinkusiems vartotojams, ir tiems, kurie liks reguliuojami?
– Niekas negali pasakyti, ar nebus pakeitimų ar patikslinimų šitoje schemoje po to, kai įstatymo projektas nukeliaus į Seimą. Bet pagal šiandien, kas yra dėliojama, tai būtų visiems kompensuojama ta apimtimi, kad tarifas nedidėtų daugiau negu 23 centai už kilovatvalandę (tai yra, neviršytų 23 centų už kWh – red.).
Tai reiškia, numatytos „grindys“. Ir jeigu, sakykime, nepriklausomas tiekėjas tau parduoda už 32 centus, tai vadinasi bus kompensuojami 9 centai.
Kitaip sakant, visiems bus proporcingai kompensuojama. Čia priklausys nuo to, kokį tu kontraktą turi: vienas gali turėti 32 centus, kitas 30 centų. Vienam bus kompensuojama iki 23-jų didesnė dalis, kitam mažesnė, bet vis tiek 23 centai bus tos „grindys“.
– Trumpai prisiminkime svarbiausią šiuo metu vykdomą energetinės infrastruktūros projektą Baltijos šalyse – elektros tinklų sinchronizavimą su Europa. Jūsų vertinimu, ar viskas sklandu, ar yra rizikų?
– Užbaigiant su elektros energetikos sektoriumi prisiminkime Astravo atominę jėgainę. Ar ši tema uždaryta, pagrindiniai sprendimai priimti, ar dar yra planų iš jūsų pusės?
– Dar vienas labai svarbus darbas, atliktas praėjusiais metais, tai yra metodikos patvirtinimas, vadinamas Astravo elektros importo uždraudimo dokumentas, kuriame buvo numatyta, kad elektra iš Astravo atominės elektrinės į rinką neturėtų patekti. VERT laikėsi principinės pozicijos, kad tie dokumentai arba tie metodikos projektai, kurie buvo pateikti perdavimo sistemos operatorių, tikrai matėme trūkumų ir tai nebuvo dokumentai, kurie visiškai apriboja elektros energijos patekimą.
Diskutavome ir su Latvijos, Estijos, reguliuotojais, neradome bendro sprendimo ir bendrų sąlyčio taškų. Todėl praėjusiais metais Lietuvos reguliuotojo vienašališkai priimta metodika, kuri neleidžia komerciškai patekti (Astravo AE) elektros energijai į mūsų rinką (...).
Pabandysime padiskutuoti tarp reguliuotojų, ar vis dėlto neturėtume žengti paskutinio žingsnio, kuris gal būtų daugiau simbolinis, – turime dvi atskiras metodikas, – bet parodyti bendrą solidarumo ženklą ir patvirtinti galiausiai bendrą metodiką, kuri apie tą patį kalbėtų.
– Aptarkime dujų sektoriaus aktualijas. Energetikos ministras D. Kreivys yra sakęs, kad jeigu atsiras „drąsuolių“ perkančių dujas iš „Gazprom“, Vyriausybė imsis sprendimų. Kaip toli gali eiti Lietuva, nesant kol kas oficialių ES sankcijų ar boikoto rusiškoms dujoms?
– Čia politinis sprendimas, pradėkime nuo to. Lygiai kaip su Astravo elektra, tai irgi buvo politinis sprendimas ir jeigu toks politikų požiūris, tai akivaizdu, kad reguliuotojas negali prieštarauti (...). Bet tą ribojimą įtvirtinti turėtų būti įstatymo pakeitimai, lygiai taip pat, kaip ir Astravo atveju, kur yra specialus „antiastravinis“ įstatymas.
– Šią savaitę turėtų pradėti veikti dujotiekis su Lenkija GIPL. Kokia situacija su jo kainodara? Ar čia yra kokių nors sprendimų?
– Esame parengę projektą lenkų reguliuotojui, kur raginame nelaukti, bet jau daryti kažkokį pereinamąjį laikotarpį, kad kiek įmanoma greičiau po truputį mažinti tą tarptautinį tarifą ant (dujų įleidimo) taškų.
Ką mes norime pasakyti: tų tarifų panaikinimas arba sumažinimas įgalintų tiekėjams Lietuvoje, – nebūtinai „Ignitis“, nesvarbu, kas ten prekiautų – buitiniams vartotojams įsigyti dujų Europos biržose TTF (Nyderlandų indekso) kainomis ir juos įsigyti ateities sandorių kainomis, kurios paprastai didžiąja dalimi būna palankesnės, ir diversifikuoti savo portfelį ir tokiu būdu jas atsigabenti, nesant tarifų, pakankamai palankiomis sąlygomis.
– Kokia GIPL vertė naujame geopolitiniame kontekste?
– Kiekviena nauja alternatyva, ar tai būtų vamzdis, ar terminlas, ar kita alternatyva, kuri padeda sumažinti priklausomybę nuo Rusijos, turbūt šiandien labai reikšminga ir GIPL lygiai taip pat, ne išimtis. GIPL ir saugumo prasme jis labai svarbus dujotiekis, ir kartu mūsų terminalo panaudojimo prasme, nes nemaža pajėgumų dalis terminale šiems metams rezervuota būtent dujų eksportui į Lenkiją. Tai reiškia, kad mūsų terminalas yra įgalinamas dirbti ir mūsų vartotojams dėl to, kad terminalas dirbs maksimaliai apkrautas, sumažės našta dėl dujų saugumo dedamosios.
Mes irgi neseniai priėmėme sprendimą, kuris įsigalios nuo šių metų gegužės 1 dienos, peržiūrėjome terminalo kainodarą, ir patvirtinome, kad terminalo dujinimo kaina nustatoma kaštais grįstu tarifu, tai nebelieka SGD dedamojoje kaip po tokios Klaipėdos terminalo (išlaikymo kaštų) dalies. Ir šitas sprendimas lems tai, kad vartotojai per metus sutaupys už terminalo saugumo dedamąją 26 mln. Eur. Tai būtent šitos jungtys ir būtent galimybė įgalinti mūsų terminalą veikti maksimaliu režimu sutaupo po ne vieną dešimtį milijonų eurų Lietuvos vartotojams.
– Likus dienoms iki momento, kai GIPL sujungs Baltijos šalis ir Suomiją su vakarų Europos dujų sistema, koks buvo tarybos indėlis į projektą?
– VERT vaidmuo buvo pakankamai reikšmingas. Čia lygiai kaip sinchronizacijos projektas – Europos bendro intereso projektai. Ir tam, kad gautum finansavimą iš Europos Sąjungos šitų projektų įgyvendinimui, turėjo būti priimti bendri reguliuotojų sprendimai, tai reiškia, kad priimant GIPL sprendimą, turėjome kartu su Lenkijos, Vokietijos, mes, latviai ir estai, penki reguliuotojai turėjome priimti bendrą sprendimą (dėl kaštų ir naudų) ir mes čia buvome lyderiaujantys.
Procesas buvo pakankamai sudėtingas, jis truko ne vienus metus, mums reguliuotojams tarpusavyje nepavyko susitarti (...). Bet viskas baigėsi sėkmingai, tiek sinchronizacijos, tiek GIPL atveju priimtas teigiamas (Europos Komisijos) sprendimas dėl finansavimo.
– Jeigu Suomija su Estija statytųsi SGD terminalą, ar reikėtų dar trečio – Latvijos – terminalo rytinėje Baltijos jūros pakrantėje?
– Nesiryžčiau spėlioti, kiek tų terminalų reikėtų, bet turbūt ką galima tikrai pasakyti, kad mūsų vieno Klaipėdos SGD terminalo neužtenka mūsų bendrai Baltijos ir Suomijos rinkai. Jeigu kalbėtume tik apie Baltijos – tada dar taip.
– Dar vienas svarbus energetikos sektorius – šiluma. Kai kurie gamintojai užsiminė, kad jiems sunku išgyventi, vos ne į nuostolį dirba. Ar dar planuojate kažką padaryti?
– Tas klausimas buvo labai opus, berods, prieš kelis mėnesius, Kaune. Kai pasileido Kauno atliekų deginimo jėgainė, ta rinka pasidarė super perteklinė, žiūrint iš generacijos pusės.
Mes jau esame finišo tiesiojoje, turėjome nemažai diskusijų ir konsultacijų su Konkurencijos taryba. Tas mechanizmas, kurį planuojame įgyvendinti, tai yra, leisti visiems dalyvauti 70 proc. pajėgumų pirminiame aukcione, o po to dalyvauti dar balansavimo aukcione jau su likusiais 30 proc. – jis neribotų konkurencijos.
Gavome iš Konkurencijos tarybos atsakymą, kad suminiai kaštai nedidina naštos vartotojams, tai toks mechanizmas galėtų būti įgyvendintas. Esame jau parengę metodikos projektą ir artimiausiu metu turbūt jį patvirtinsime.
– Kokie svarbūs sprendimai laukia? Kaip suprantu, tobulinsite minėtą elektros kainų palyginimo skaičiuoklę, Baltijos šalių dujų rinkos klausimas irgi yra darbotvarkėje?
– Tie pagrindiniai planai yra toliau vystyti bendrą regioninę rinką, čia turbūt ne vien tik Baltijos, jeigu kalbant apie dujas, bet turime planų, diskutavome, kad turėtume ir į Lenkijos gamtinių dujų rinką keliauti, bandyti ten ieškoti bendrų sąlyčio taškų, kad įgalintume ten prekybą. Taip, tęsti palyginimo skaičiuoklės modernizavimo darbus.
Bet turbūt dar svarbesni darbai, kurie mūsų laukia ateityje, tai yra jūrinio vėjo aukcionų įgyvendinimas.
Kitas yra Švarios energetikos paketo įgyvendinimas, ten yra turbūt daugiau nei 30 naujų funkcijų, priskirtų VERT. Baterijos – ateina naujas elementas į energetikos sektorių. Proveržio atsinaujinančių (energijos išteklių) paketas ateina, tai irgi reguliuotojui yra ką veikti.
Konkurencija šilumos ūkio sektoriuje. Atliekų reguliavimas – jei pamenate, mums buvo priskirta apskritai nauja funkcija, kurios iki šiol nevykdėme, atliekų ir netgi deginimo jėgainių reguliavimas.
Tarp kitko, įgyvendiname projektą: Energetikos darbuotojų atestavimo informacinė sistema EDAIS.
Projektas leis sertifikuoti visus energetikos darbuotojus. Jeigu taikytume analogiją – „Regitros“ vairuotojų egzaminavimo sistema. Bus energetikos egzaminavimo sistema ir mes tą sistemą turime įgyvendinti iki 2024 metų. Tikslas turėti viską vienoje vietoje, vienoje sistemoje, ne kaip šiandien. Pakankamai sudėtingas projektas, bet manome, kad visiems bus tik į naudą.
– Dėkoju už pokalbį.