Anot R. Pociaus, pernai „Litgrid“ jų gavo 143 mln. eurų, o jomis vartotojams buvo sušvelnintas elektros perdavimo tarifas.
„Šiemet buvo įvertintos „Litgrid“ gautos perkrovų pajamos ir perdavimo tarifas buvo sumažintas 143 mln. eurų perkrovų pajamų. Dėl to vartotojai šiemet būtent šita suma, bendrame rezultate, už perdavimo tarifą mokėjo mažiau.
Kitais metais tiesiog paskaičiuojamas perdavimo tarifas jau nebevertinant šitų perkrovų pajamų. Dėl to, galutiniame rezultate, tiek perdavimo tarifas, tiek su perdavimo sistema susijusio tiekimo saugumo ir patikimo pajamos ir kaina didina reguliuojamą dalį, grubiai kalbant, 2 centais už kilovatvalandę galutiniame tarife“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Pocius.
Jis aiškino, kad pernai perteklines perdavimo pajamas „Litgrid“ gavo dėl itin ryškių didmeninių elektros kainų skirtumų tarp Lietuvos ir Švedijos zonų „Nord Pool“ biržoje. Iš Švedijos Lietuva importuoja elektrą per „NordBalt“ jungtį.
„Perkrovų pajamos tiesiogiai priklauso nuo elektros kainų skirtumų tarp skirtingų prekybos zonų. Pernai turėjome pakankamai dideles kainas Lietuvos prekybos zonoje, tuo tarpu Skandinavijoje (...) kaina buvo gerokai mažesnė.
Kuo kainų skirtumas tarp skirtingų zonų yra didesnis, tuo daugiau perkrovų pajamų surenkama. Kadangi šiemet kainos sumažėjo, tokio didelio skirtumo tarp tarptautinių infrastruktūros jungčių nebėra, perkrovų pajamos surenkamos gerokai mažesne apimtimi“, – dėstė R. Pocius.
VERT vadovo teigimu, reguliuojamoji elektros kainos dalis sudaro maždaug pusę galutinio elektros tarifo. Likusią kainą lemia nepriklausomų tiekėjų dedamoji.
Kiti VERT nustatomi tarifai – skirstymo, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifai – beveik nemažėja, pastebėjo jis.
„Skirstymo tarifas vartotojams praktiškai nesikeičia, jis išlieka panašiame lygyje. Visos kitos dedamosios kažkokios esminės įtakos galutiniam tarifui irgi neturi“, – kalbėjo R. Pocius.
Lapkričio 16 d. VERT patvirtino naujus elektros persiuntimo, skirstymo ir kitų paslaugų tarifus kietų metų pirmajam pusmečiui.
Prognozuojama, jog reguliuojama kainos dalis didės 2-3 centais.
Nuo sausio „Litgrid“ perdavimo paslaugos kaina sieks 1,608 ct/kWh, papildomų paslaugų įsigijimo dedamosios kaina – 1,584 ct/kWh.
„Energijos skirstymo operatoriaus“ skirstymo paslaugos žemosios įtampos tinklais tarifas mažės iki 1,494 ct/kWh, vidutinės įtampos tinklais – pakils iki 3,568 ct/kWh.
Skirstymo paslaugos papildoma dedamoji pabrangs iki 0,055 ct/kWh.
Tuo metu VIAP tarifas nuo kitų metų sudarys 0 ct/kWh. VIAP kaina šiuo metu yra neigiama – nuo galutinės kainos atimama 0,78 ct/kWh.
Visi tarifai nurodyti su pridėtinės vertės mokesčiu.
Nepriklausomų elektros tiekėjų „Enefit“, „Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“ atstovų teigimu, brangstant rinkos reguliuotojo daliai, jų nustatomos tarifo dedamosios nesikeičia, tačiau tarifo augimą pajus tiek fiksuotos, tiek su biržos kaina susietus planus pasirinkę vartotojai.
Nepriklausomi tiekėjai į savo kainos dalį įskaičiuoja elektros įsigijimo kainą, balansavimo dedamąją, kliento vartojimo profilio koeficientą, biržos prekybinius bei poreikio pokyčio rizikos mokesčius, kainų skirtumų tarp zonų dalį ir kt. dedamąsias.