„Aš sakyčiau, kad susidomėję rinkos dalyviai antruoju keliu (vystydami antrąjį projektą – BNS) keliautų greičiau negu valstybė su savo paruošiamojo etapo išpildymu, kur yra įvairūs formalūs reikalavimai, viešųjų pirkimų reikalai, tai čia, aš sakyčiau, to antro kelio pliusas yra, kur verslas gali daug lanksčiau ir daug greičiau viską atlikti“, – BNS ketvirtadienį teigė V. Poderys.
„Dabar, kai valstybė daro tyrimus, viešuosius pirkimus galima apskųsti, jie vyksta iš naujo, valstybės tarnautojai bei viešojo sektoriaus darbuotojai šias procedūras daro pirmą kartą gyvenime. (...) Tai visai kitas tempas ir kokybė nei kad pats rinkos dalyvis tai darytų su gerai apmokamais darbuotojais bei profesionalais“, – kalbėjo LEA vadovas.
Siekiant spartinti vėjo parkų plėtrą Baltijos jūroje plėtrą ministrų kabinetas trečiadienį pritarė antrojo parko vystymui skirtam įstatymų pataisų paketui.
Seimui jį priėmus tolesnė vėjo energijos plėtra Baltijos jūroje vyktų be valstybės paramos – konkursą laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir į valstybės biudžetą sumokėjęs ne mažesnį kaip 5 mln. eurų. vystymo mokestį.
Aukcioną laimėjęs antrojo parko vystytojas, skirtingai nei pirmojo, taip pat turėtų pats atlikti jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, būtų atsakingas už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje bei pagamintos elektros sukeltą disbalansą.
BNS kalbinti ekspertai sako, jog pačiam vystytojui, o ne valstybei, atliekant visus projektui reikalingus tyrimus, procesas dėl galimų biurokratinių kliūčių, nenumatytų darbų ar problemų gali ilgai užtrukti.
V. Poderys sako, jog vystant jūrinius vėjo parkus pasaulyje yra skirtingų valstybės dalyvavimo modelių. Jis mano, jog antrasis tokio parko vystytojo konkursas sulauks investuotojų susidomėjimo.
„Pasaulyje yra ir toks modelis, kaip pirmojo vėjo parko, kai valstybė atlieka visus tyriminius reikalus, (...) ir yra kitas dalykas, kai viską atlieka rinkos dalyvis“, – teigė V. Poderys.
„Aš manau, kad bus susidomėjimas (antruoju jūriniu vėjo parku – BNS)“, – pridūrė jis.
V. Poderys neatmeta, jog kitų metų rugsėjį numatomo paskelbti pirmojo vėjo parko Baltijos jūroje aukciono laimėtojas savo iniciatyva pakartotinai atliks projektui būtinus tyrimus.
„Grįžtant prie pirmojo (jūrinio vėjo parko – BNS), kur valstybė visą eilę tyrimų daro, manau, kad nemaža dalis jų vystytojo bus pakartota. Nes dėti milijardą – tai yra suma ir didžiosioms pasaulinėms bendrovėms. Ir daug ką jos kartos arba pagilins, arba papildys“, – teigė LEA vadovas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog antrajam vėjo parkui jūroje skirtos pataisos leis jo projektą įgyvendinti „maksimaliai sparčiai“.
Pataisoms dar turės pritarti Seimas, tai bus prašoma tai padaryti skubos tvarka.
Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.
Aukcione ketina dalyvauti „Ignitis grupė“, „Green Genius“, „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo taip pat domisi Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.