„Gruodis buvo šiltesnis ir matome, kad sąskaitos didesnės maždaug 25–30 proc. nei kad pernai, nors temperatūra panaši, – daugiausiai dėl kuro kainų išaugimo. Tai yra vidurkis visai Lietuvai. Čia kaip pacientų temperatūra ligoninėje, jos labai skiriasi, tarp miestų šilumos kaina gali skirtis tris kartus‟, – televizijos laidai DELFI Rytas sakė V. Poderys.
Anot jo, didelę įtaką sąskaitoms daro ir tai, ar būstas yra renovuotas ir, atitinkamai, kiek energijos yra suvartojama.
„Galiu pateikti apytikslį sąskaitos dydį seno statymo 60 kv. metrų bute, kuris nebūtinai labai blogas: sąskaita turėtų būti apie 133 eurus. Jeigu modernus, prieš kelis metus statytas, efektyvus, tai apie 55–58 eurus, ir jau tikrai prastos kokybės – apie 188 eurai.
Tai kitaip sakant, ir tame pačiame mieste, kur ta pati sistema, ta pati energijos kaina, gali sąskaita skirtis tris ir net keturis kartus‟, – kalbėjo agentūros vadovas.
V. Poderio teigimu, esant dabartinėms šildymo kainoms jau akivaizdi pastatų renovacijos nauda, tačiau tam, kad žmonės pajustų naudą ir gautų mažesnes sąskaitas, renovacija neprivalo būti plataus masto.
Jo teigimu, kai ką savo namų ūkyje gali pakeisti ir gyventojai, kalbant ne tik apie daugiabučius, bet ir nuosavus namus.
„Yra visa eilė sprendinių. Vieni yra statybiniai: pasikeisti langus. Daugelis iš mūsų pasikeitė ir be valstybės pagalbos. Kiti labiau inžineriniai: subalansuoti šildymo sistemą, kad jeigu daugiabutis, tai visur vienodai arba beveik vienodai paskirstytų šilumą, kad nebūtų, jog vieni šąla, kiti atsidarę langus‟, – vardijo pašnekovas.
V. Poderys teigia, kad vertėtų apsidairyti ir pačiuose kambariuose – galbūt kai kurie planavimo sprendimai trukdo efektyviau šildyti būstą.
„Ir mūsų kasdienis gyvenimas. Pavyzdžiui, jeigu yra sunkios užuolaidos, bet radiatorius yra už jų, tai radiatorius šildo išorinę sieną. Bent jau einant miegoti reikėtų atidengti sunkią užuolaidą, kad šildytų butą.
Arba, gal žmonės nepagalvoja, užstato spintomis ar spintelėmis radiatorių. Tai reikėtų kitoje vietoje (statyti). Smulkmenos, kurios gali 5–10 proc. sumažinti sąskaitą‟, – kalbėjo pašnekovas.
Skirtingas šildymo kainas Lietuvoje jis aiškino šilumos ūkių struktūra ir gamtinių dujų naudojimu.
„Ar šildosi dujomis, ar sistema maža – nes kuo mažesnė sistema, tuo mažiau efektyvi. Ir tie maži miesteliai, kur vien tik dujos arba nemažą dalį sudaro dujos, jie gali turėti šilumos kainą ir tris kartus didesnę negu pačių mažiausių.
Nuo seno garsėja Utenos šilumos sistema, kur seniai perėjo prie biokuro ir labai efektyviai tvarkosi. Tai tarp miestų tris kartus gali pati kaina skirtis. Taip, ten kur dujos – ten blogai‟, – argumentavo V. Poderys.
Anot jo, dujomis šildytis kelis kartus brangiau nei biokuru. Jis viliasi, kad Vilnius nuo kito šildymo sezono pakeis savo kuro struktūrą.
„Kokius keturis kartus, energetiškai žiūrint. Reikalinga pereiti prie biokuro. Ir tikiuosi, turbūt visi vilniečiai tikisi, kad ir Vilniuje bus pereita prie absoliučiai didžiosios dalies biokuro, atsisakant dujinio įrenginio, kuris dabar mazutą naudoja‟, – sako LEA direktorius.
V. Poderys teigia, kad vis dėlto Vilnius, dujas pakeitęs mazutu, sutaupė.
„Didžiuosius miestus reikia imti, tai tradiciškai Vilniuje būdavo didžiausia kaina. Vilnius nuėjo nuo dujų ir perėjo prie mazuto, yra, aišku, ir tam tikra dalis biokuro. Dėl to kokiu 10 proc. sąskaitos mažesnės‟, – aiškino ekspertas.
Planuojama, kad jau kitą šildymo sezoną visu pajėgumu veiks Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas. V. Poderys sako, jog reikia būti iš karto pasiruošusiems biokuro paklausos ir kainų augimui.
„Maždaug šeštadaliu ar septintadaliu padidės paklausa biokuro rinkoje. Ir turint omenyje, kad nebeimportuojame biokuro nei iš Rusijos, nei iš Baltarusijos, paklausos pusėje yra didelis išaugimas.
Ir būtų gerai, kad biokuro tiekėjai iš miško, ypač valstybinės įmonės, valstybiniai miškai pasirūpintų ir atitinkamai reaguotų, kad ir pasiūlos pusėje būtų reakcija, nes kitaip, aišku, kad kainos šoks‟, – sako jis.
Prognozuodamas, kokių sąskaitų galima tikėtis už sausio mėnesį, V. Poderys sako, kad jos turėtų būti mažesnės nei gruodžio.
V. Poderio teigimu, kalbant apie Europą, dabar žemyne jaučiamas palengvėjimas, nes dujos pinga, o saugyklos apypilnės.
„Tas „Armagedonas“ arba ta super bloga situacija, atrodo, neišsipildys. Ir požeminės saugyklos yra neįtikėtinai pilnos, ir dar prieš savaitę jos pildėsi, nors buvo vidurys žiemos, kas yra labai retas atvejis.
Ko dabar tikisi ekspertai, žiūrėdami ir į tai, ką prognozuoja meteorologai, kad galbūt pasitiksime pavasarį su beveik rekordinėmis dujų atsargomis. Iš karto jau kitam šildymo sezonui tam tikras palengvėjimas‟, – sako V. Poderys.
Dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške šiuo metu nukritusi iki maždaug 55 eurų už megavatvalandę.
Sausio mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 9,23 cento už kilovatvalandę (be PVM), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Palyginti su gruodžiu, kilovatvalandės kaina mažėja 2,84 proc., tačiau palyginti su pernai sausiu, auga 22,2 proc. (2022 metų sausį šiluma kainavo 7,55 cento be PVM).
VERT pateikia pavyzdžių, kaip gali atrodyti 60 kv. metrų ploto buto sąskaitos remiantis ankstesnių metų šilumos suvartojimu: naujos statybos arba visiškai renovuoti namai – 53,08 euro, modernizuoti ar renovuoti namai – 85,22 euro, iki 1992 metų statyti nerenovuoti namai – 121,42 euro, prasčiausios kategorijos seni namai – 169,70 euro.