„Kiekvienas dalyvis turi spręsti pats. „Perlo“ dalyvius skirčiau į dvi dalis. Dauguma turi 24 centus – viena grupė. Ir tie, kurie turi mažiau. Jeigu kas klaustų privačiai patarimų, tie su 24 ct daug nesurizikuotų ir neprarastų, jeigu pereitų pas kitą, kuris tiek pats siūlo. Tie, kurie turi 18-19 centus – čia sudėtingiau. Matyt, reikėtų palaukti“, – žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo V. Poderys.
Anot jo, galima būtų kreiptis į teisininkus ir teikti grupinį ieškinį. Arba rinktis kitus tiekėjus, bet jau su nuostoliu.
Kalbėdamas apie situacijos „objektyvias priežastis“ jis sakė, kad ji nulemta drastiškų pokyčių rinkoje, „žvėriškų, neplanuotų, nesapnuotų“ elektros kainų.
„Liberalizavimas prasidėjo 2021 metų sausio 1 dieną, verslo modeliai kuriami buvo 2020 metais. Visi planavo, kad kainos bus panašios tiek savo dydžiu, tiek pastovumu. O gavosi kaip gavosi. Nuo 2021 metų vidurio Rusija pradėjo manipuliuoti dujų kainomis, kas persimetė į elektros kainas, 2022 metais – karas ir tas procesas pajudėjo: embargai, veiksmai, atoveiksmiai“, – sakė V. Poderys.
Jis priminė, kad didmeninė vidutinė mėnesio elektros kaina nuo neseniai buvusių 34 eurų dabar liepą jau buvo 305 eurai už megavatvalandę (MWh).
„Ir rinkos naujokas (tai yra, „Perlas Energija“ – red.) sako, kad „ noriu daryti verslą“. Jis manė, kad kainų pastovumas bus kaip pastaruosius 7 metus“, – kalbėjo V. Poderys.
Jo teigimu, rinkos dalyvis neapdairiai pasiūlė fiksuotą kainą, o didmeninės kainos stipriai išaugo. Tokį augimą gali „suvalgyti“ didieji tiekėjai, turintys gamybos pajėgumus, patirtį ir kapitalo.
„Tai čia trys dideli begemotai („Ignitis“, „Elektrum Lietuva“, „Enefit“ - red.) Tada yra „Perlas Energija“, „Birštono elektra“ ir „EGTO energija“ – neturi patyrimo, neturi kapitalo ir generacijos. Tik „Perlas“ iš tų trijų siūlė fiksuotos kainos tarifus“, – sakė V. Poderys.
Anot jo, turėtų būti sustiprinta tiekėjų priežiūra, suteikta daugiau galių reguliuotojui.
„Turi būti kapitalo reikalavimai, bet jie turi būti lankstūs: reguliuotojas turi turėti teisę pasakyti dalyviui „esame išanalizavę tavo rizikos profilį ir esame įsitikinę, kad turi kelti įstatinį kapitalą“, – apie perspektyvą kalbėjo V. Poderys.
Kalbėdamas apie trečiąjį liberalizavimo etapą jis mato rizikas, kad dalis žmonių neturi nei kompiuterio, nei interneto, todėl tiekėjai galėtų labiau stengtis informuoti žmones, teikti ir popierines sutartis.
„Kartu su seniūnais, jeigu apie kaimo vietoves kalbame, į situaciją reikia atsižvelgti“, – sakė V. Poderys.
„Pirma pamoka, aišku, kokių teisių ir pareigų trūksta reguliuotojui. Reguliavimas turi atsižvelgti į prisiimamas rizikas. Kita, galėtų būti svarstomos unifikuotos, aprobuotos sutarčių sąlygos, priklausomai kokie planai – kad nebūtų to, ko žmonės nesupranta.
Dėl trečiojo etapo – dėl socialiai pažeidžiamų žmonių, dėl senyvo amžiaus žmonių, turi būti: gyvas bendravimas, popieriniai dokumentai“, – patarimus pateikė V. Poderys.
Anot jo, vertėtų pratęsti šio trečiojo etapo terminą, supaprastinti bendravimą – tai nuimtų įtampą.
„Pusę metų per mažai. Padaryčiau metus ir keturis mėnesius arba dvejus metus ir keturis mėnesius. Bet neturiu tokių galių“, – sakė jis.
„Perlas Energija“ praėjusį penktadienį paskelbė, kad informavo visus savo klientus, jog naikina fiksuotos kainos planus esamiems ir būsimiems klientams ir visus perkelia į tiesiogiai su birža susietą planą, kuris reiškia, kad už elektros energiją klientai mokės pagal realias biržos kainas.
Bendrovė aiškina, kad išnaudojo visus vidinius resursus, „instrumentų efektyviai valdyti riziką šiuo metu nebėra“.
Anot jos, pernai gruodžio mėnesį dujų trūkumo Europoje nulemta energetinė krizė lėmė spartų dujų kainų kilimą, o šiemet vasarį prasidėjęs karas Ukrainoje palaipsniui esą pavertė situaciją nevaldoma.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pabrėžė, kad „Perlas Energija“ veiksmai neteisėti ir pažeidžia vartotojų interesus. Reguliuojančioji institucija trečiadienį pranešė, kad kreipėsi dėl bendrovės į Generalinę prokuratūrą.