„Sinchronizacija tai turbūt didžiausias ir ilgiausiai trunkantis mūsų projektas, kuris tęsiasi dešimtmetį ir turbūt dar kelis metus tęsis. Jo esmė yra atsijungti nuo rusiškos sistemos, nes mes esame dabar jos dalis, žaidžiame pagal technines jų taisykles ir persijungti prie europietiškų techninių taisyklių bei būti techniškai jų dalimi”, – pirmadienį portalui 15min teigė V. Poderys.
„Yra svarbu, kad šis projektas yra įgyvendinamas kartu su kaimynais latviais ir estais. Turime kartu išeiti (iš BRELL žiedo – ELTA), nes buvome vienoje sistemoje su Rusija. Lietuvos iniciatyva yra paankstinti ir pagreitinti tą procesą, nes pagal sutartą planą atsijungimo terminas yra 2025-ųjų metų pabaiga. Lietuva inicijuoja bent metais ar dvejais paankstinti tai ir viso projekto sprendinius“, – pridūrė jis.
LEA vadovas akcentuoja, kad taip pat yra labai svarbu Baltijos šalims pravesti izoliuoto darbo bandymą ir taip parodyti, kad Baltijos šalys gali veikti atsijungusios nuo Rusijos.
„Man atrodo, kad labai svarbu, jog trys Baltijos šalys sutartų ir įvykdytų izoliuoto darbo bandymą atsijungus nuo Rusijos, kad įrodytų pačios sau, jog mokame tą daryti, sugebame ir turime techninius gebėjimus”, – sakė V. Poderys.
ELTA primena, kad Baltijos šalys yra sutarusios, jog nuo BRELL žiedo, kuriam be jų dar priklauso Rusija ir Baltarusija, atsijungs ir su Vakarų Europa savo elektros tinklus sinchronizuos iki 2025 m. pabaigos.
Energetikos ministras Dainius Kreivys praeitų metų lapkričio pirmoje pusėje sakė, kad pavasarį planuojama atlikti šalies elektros sistemos izoliuoto veikimo nuo BRELL žiedo bandymą, po kurio Lietuva paskelbtų apie atsijungimą nuo šio Rusijoje valdomo elektros tinklo.
„Pavasarį visos sistemos dalyvaus nepriklausomo veikimo bandyme, po kurio planuojame tiksliai paskelbti apie pasitraukimą iš BRELL žiedo“, – sakė D. Kreivys.
Vis tik, anot ministro, šiam bandymui, kaip ir greitesniam sinchronizacijos užbaigimui, kol kas dar iki galo nepritaria Latvija ir Estija, nors techninių argumentų kodėl, jis teigia nematąs.