Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 10 proc. nuo 123 Eur / MWh iki 135 Eur / MWh.
Antrą savaitę taisant „NordBalt“ jungtį su Švedija, elektros gamybą Lietuvoje beveik dvigubai didino šiluminės jėgainės. Dėl aukšto dujų saugyklų užpildymo lygio Europoje, net ir be pigios energijos iš Švedijos, didmeninės elektros kainos kilo nežymiai.
„Visą praėjusią savaitę „NordBalt“ jungtis su Švedija buvo neprieinama dėl šiuo metu šalinamo gedimo. Turint ribotas galimybes importuoti elektros energiją Lietuvoje šiluminės elektrinės gamybą padidino beveik dvigubai. Per savaitę jos sugeneravo apie 45 GWh elektros energijos – daugiau nei šiluminės elektrinės Latvijoje ar Estijoje. Kalbant apie atsinaujinančius išteklius, išaugusi vėjo gamyba nusvėrė nežymiai sumažėjusią saulės jėgainių generacija bei mažesnę hidroelektrinių gamybą Latvijoje.
Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios. Tai lemia Europos gamtinių dujų saugyklos, kurių užpildymas iki 94 proc. išlaiko stabilias dujų kainas . Prie to prisideda ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kuri užpildyta daugiau nei 80 procentų. Tikimasi, kad „NordBalt“ jungtis turėtų būti sutaisyta šią savaitę“, – sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. nuo 204 GWh iki 202 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 53 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 107 GWh elektros energijos – 34 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 80 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų gamyba augo 84 proc. nuo 24 GWh iki 45 GWh. Taip pat augo vėjo jėgainių generacija – apie 60 proc., nuo 16 GWh iki 25 GWh. Hidroelektrinių gamyba išliko apie 9 GWh. Nežymiai sumažėjo saulės elektrinių generacija – nuo 23 GWh iki 22 GWh. Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 42 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 23 proc., saulės elektrinės – 20 proc., hidroelektrinės – 8 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 49 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 20 proc. nuo 135 GWh iki 108 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 0 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 48 proc. – iš Latvijos, o 52 proc. buvo importuoti per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 4 kartus nuo 1 GWh iki 4 GWh. 71 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 29 proc. eksportuoti į Latviją.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 5 proc. Lenkijos kryptimi ir 68 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 0 proc. Lietuvos kryptimi.