Rugsėjo pabaigoje Seime užregistruotas Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymo projektas, kuris įgyvendina Europos Sąjungos (ES) Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos reikalavimus.
Viena iš jame siūlomų priemonių – individualių šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimas galutiniams vartotojams naujuose pastatuose arba atliekant senų kapitalinį remontą.
Kaip pabrėžia D. Karčiauskas, šių priemonių įdiegimas naujuose ir remontuojamuose pastatuose yra svarbiausias dalykas.
Šilumos skaitiklis, tai – prietaisas, kuris yra montuojamas prie kiekvieno buto individualaus šildymo sistemos įvado ir leidžia išmatuoti ir reguliuoti suvartojamą energiją.
Tačiau dauguma senų daugiabučių Lietuvoje individualių įvadų kiekvienam butui neturi. Tokiais atvejais galima naudoti daliklius, kurie montuojami tiesiai prie radiatoriaus ir leidžia reguliuoti pageidaujamą temperatūros lygį.
Motyvuoja taupyti
DELFI anksčiau yra rašęs, kad Lietuvos energetikos instituto (LEI) parengė studiją apie šias šilumos taupymo priemones ir ji parodė, jog jos Lietuvoje neatsipirktų.
Pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų butui perdaryti stovinę šildymo sistemą į kolektorinę, kuri leistų vykdyti šilumos apskaitą kiekvienam butui atskirai įrengiant šilumos skaitiklį kainuotų 3 tūkst. eurų ir atsipirktų tik per 76 metus, todėl vertinama kaip ekonomiškai nepateisinamai brangu.
LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslinis darbuotojas Ramūnas Gatautis tuomet sakė, Lietuvoje netrūko suinteresuotų grupių, kurios norėjo, kad ES direktyva būtų interpretuojama taip lyg būtų privaloma visur įrengti individualius skaitiklius. Tuo užsiimančios įmonės tada galėtų labai gerai uždirbti. Tačiau LEI studijos išvados jiems nepalankios.
Savo ruožtu D. Karčiauskas pastebėjo, kad skaitikliai ir dalikliai yra aktuali priemonė, tačiau tik tuose pastatuose, kur ji realiai gali duoti naudos.
„Vilniaus mieste iki 70 proc. daugiabučių yra su vienvamzde sistema ir pastatyti iki 1980 metų. Ten skaitiklių pastatymas neįmanomas arba labai brangus ir atsipirkimo neduos“, – sutiko jis.
Tačiau daviklius, jo teigimu, atskirais atvejais gal ir verta būtų statyti, bet tik tuose namuose, kur šilumos pasiskirstymas yra labai išsibalansavęs.
„Bet ir juos reikia statyti tik tuomet, jeigu rekonstruojama sistema ir daromi dalinės ar pilnos renovacijos darbai – pastatas apšildomas, – pridūrė D. Karčiauskas. – Mūsų pozicija yra tokia, kad jeigu namas yra kiauras, tai statyk nestatęs tuos skaitiklius – jie nepadės.“
Kritikuoja studiją ir sako, kad atsiperka
Viešosios įstaigos „Smart&green city“ direktorius Rimgaudas Žaliauskas sakė, kad vertinant dabar turimus energijos taupymo technologinius sprendinius didelę įtaką šilumos taupymui pastatuose gali turėti ir minimalus vidaus šildymo sistemos sutvarkymas kartu įdiegiant individualias šilumos vartojimo valdymo priemones.
„Yra atlikta visa eilė teorinių skaičiavimų ir analizių, kurios rodo, kad vidaus šildymo sistemos sutvarkymas kartu įdiegiant individualias šilumos vartojimo valdymo priemones (vidinė renovacija) yra pakankamai efektyvi priemonė taupant šilumą“, – DELFI atsiųstame laiške dėstė jis.
R. Žaliauskas tvirtino, kad Valstybės kontrolės analizė apie renovacijos pasiektus rezultatus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atlikti tyrimai rodo, kad naudojant vidinės renovacijos priemones pasiekiamas rezultatas beveik vienodas: ir vienu, ir kitu atveju galima sutaupyti iki 30–40 proc. energijos.
„Tik sutvarkant vidaus šildymo sistemą ir įdiegiant individualias šilumos vartojimo valdymo priemones investicijos yra 3–6 kartus mažesnės, nei šiltinant pastatą“, – sakė jis.
„Smart&green city“ direktorius skaičiavo, kad vien vidinė renovacija sutaupo apie 30 proc. šilumos, vien išorinė renovacija – 40 proc., o abi kartu – 70 proc.
R. Žaliauskas DELFI sakė, kad LEI parengtoje studijoje kategoriškai teigiama, kad sistemos, leidžiančios apskaičiuoti ir valdyti kiekviename bute sunaudojamą šilumą, yra ekonomiškai nenaudingos, tačiau jų vertinime padaryta klaida.
„Daroma klaidinga prielaida, kad nerenovuotuose (neapšiltintuose) pastatuose šilumos pertekliaus šildymo sezono metu nebūna, o energijos sutaupymas dažnu atveju galimas tik mažinant oro temperatūrą patalpose, nesinaudojama Lietuvos statistiniais duomenimis. Panaudojus klaidingas prielaidas, gaunamas klaidingas ir klaidinantis rezultatas“, – aiškino jis.
R. Žaliauskas sakė, kad individuali šilumos apskaitos ir vartojimo valdymo sistema atsiperka per 5–10 metų.
„Kuo daugiabutis renovuotas ir apšiltintas geriau, tuo nepriklausoma reguliuojama šildymo sistema su įdiegta individualia apskaita yra reikalingesnė. Be to, šie rezultatai ir išvados tinka ne tik daugiabučiams, bet visiems administraciniams ir visuomeniniams pastatams, įskaitant darželius, mokyklas, ministerijas ir t.t.“, – tvirtino jis.