SGD terminalo laivas pro Klaipėdą praplaukė šiek tiek po 8 valandos ryto. Laivą–saugyklą pasitikoLietuvos kariuomenės kariai, o Kruizinių laivų terminale pakelta valstybės vėliava.
„Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas rodo Lietuvos valią ir gebėjimą įgyvendinti svarbius energetikos ir geopolitikos projektus. Laivas „Independence“ yra realus žingsnis užtikrinant visą Baltijos regiono saugumą. Pagaliau esame energetiškai savarankiška valstybė“, – apie SGD terminalą yra sakiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Laivo–saugyklos atplaukimą taip pat pagerbs ir kalbas sakys Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius, Estijos premjeras Taavi Roivasas bus atstovaujamas ministro, Latvijos premjerė Laimdota Straujuma, buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas paskirtas energetikos ministru Rokas Masiulis. Jį „Klaipėdos naftoje“ pakeitė Mantas Bartuška, ėjęs Finansų ir administravimo departamento direktoriaus pareigas.
Už terminalo veiklą atsakingos „Klaipėdos naftos“ akcijų dauguma priklauso valstybei: ji valdo 72,32 proc. paketo.
„Independence“ sutiktuvėse laukiama svečių ne tik iš kaimyninių šalių, bet ir JAV Senato narių, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir kitų užsienio šalių ambasadorių ir delegatų Europos Komisijos.
R. Masiulis: „Gazprom" jau atlygino keturis kartus
„Labai labai jaudinuosi, širdis daužosi krūtinėje, nes labai daug darbo yra padaryta“, - laukdamas SGD terminalo įplaukimo į Klaipėdą kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Anot R. Masiulio, vartotojai jau jaučia mažesnes dujų kainas: „Gazprom“ sumažino dujų kainas Lietuvai apie 20 proc.
„Tai jau keturis kartus atlygino terminalo statybos kainą, - sakė R. Masiulis. - SGD terminalas palyginti yra pigus.“
Energetikos ministras paaiškino, kad jei „Gazprom“ nebūtų sumažinusi gamtinių dujų kainos Lietuvai, permoka būtų tokia, kad jos pakaktų keturiems SGD terminalams.
"Terminalo statybos sąnaudos sudaro 5 proc. galutinėje dujų kainoje vartotojams. „Gazprom“ ją sumažino 20 proc.”, - kalbėjo ministras.
350 mln. litų į terminalą investavo „Klaipėdos nafta“, o dar apie 130 mln. litų - Klaipėdos uosto direkcija. Terminalo krantinę už 120 mln. litų statė Latvijos BMGS, o 20 kilometrų ilgio jungiamąjį dujotiekį už 115 mln. litų baigia statyti „PPS Pipeline Systems“.
Kaip kainos keisis toliau, priklausys nuo pokyčių rinkoje - SGD kaina susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ (NBP) indekso verte.
„Dabar kainos priklausys nuo rinkos“, - teigė R. Masiulis.
Leidinio „Komersant“ duomenimis, 2013 metų pabaigoje „Lietuvos dujos“ už rusiškas dujas mokėjo didžiausią kainą Europoje – 465 dolerius už tūkstantį kubų. „Gazprom“ pritaikius pažadėtą 20 proc. nuolaidą, ši kaina sumažėtų iki 370 dolerių ir ji taptų artima Vokietijos pernai mokėtai vidutinei kainai.
Pasiektas susitarimas, tikėtina, yra laikinas – 2015-ųjų pabaigoje baigs galioti dabartinės „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ sutartys dėl dujų tiekimo Lietuvai ir jų tranzito į Karaliaučiaus sritį.
JAV valstybės departamento Energetikos resursų biuro specialusis pasiuntinys Amosas J. Hochsteinas pasidžiaugė, kad Lietuva įgyvendina ne vieną projektą, kuris užtikrins energetini saugumą ir leis Lietuvai nebebūti energetikos sala.
„Tai yra ne tik SGD terminalas, bet ir elektros jungčių projektai su kaimyninėmis šalimis, Skandinavija, Lenkija, - teigė jis. - Lietuvai svarbu turėti integruotą rinką ir pašalinti energetinės salos statusą. Tai atneš energetinį saugumą tiek Lietuvai, tiek Baltijos šalims, tiek visam regionui.“
Terminalas svarbus visam regionui
Kitąmet Klaipėdoje veiklą planuojantis pradėti terminalas - pirmasis SGD terminalas Baltijos šalyse.
Šių metų gegužės Europos Komisijos parengtoje Europos energetinio saugumo strategijoje Klaipėdos SGD terminalas įvardinamas kaip vienintelė reali galimybė Baltijos šalims trumpuoju laikotarpiu užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą.
Šiemet spalio 16 d. Europos Komisijos pristatytame komunikate dėl ES šalių pasirengimo dujų tiekimo sutrikimams iš Rusijos šią žiemą išskirtinis dėmesys skiriamas SGD terminalui Klaipėdoje dokumente pažymima, kad šis infrastruktūros objektas diversifikuos dujų tiekimą ir užtikrins dujų sistemos lankstumą.
Už SGD laivo nuomą per dieną „Klaipėdos nafta“ mokės 189 tūkst. JAV dolerių (apie 517 tūkst. litų), per metus - 68,9 mln. dolerių (186 mln. litų), o per 10 metų - 689 mln. dolerių (apie 1,86 mlrd. litų). Norvegijos bendrovė „Hoegh LNG“ ne tik nuomos laivą su įgula, bet ir teiks jo priežiūros ir operavimo paslaugas. Po dešimtmečio „Klaipėdos nafta“ laivą galės išpirkti, tačiau neatskleidžiama, už kokią sumą.
Minimalų kiekį dujų - 0,54 mlrd. kubų per metus - terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Rugpjūtį ji siekė 900-1000 litų už tūkstantį kubų, o preliminari penkerių metų sutarties vertė - 2,5-3 mlrd. litų.
Skelbta, kad 1,5 mlrd. JAV dolerių ieškinį prieš „Gazprom“ Lietuvos vyriausybė pateikė reikalaudama grąžinti šalies vartotojams tokio dydžio permoką už rusiškas dujas, neteisinga kaina tiektas Lietuvai 2004-2012 metais. Dujų kainos formulė nuo 2005-ųjų buvo pakeista penkis kartus, galiausiai ją susiejant su smarkiai brangstančių naftos produktų kaina pasaulio rinkose.
SGD terminalas – kelių dalių projektas
Į terminalą dujos bus tiekiamos laivais–dujovežiais, planuojama jo veiklos pradžia – kitų metų sausis.
Laivą – saugyklą kartu su įgulos paslaugomis Lietuva 10 metų nuomosis iš Norvegijoje registruotos įmonės „Höegh LNG”, jį gamina Pietų Korėjoje veikianti „Hyundai Heavy Industries”. Laivas - saugykla „Independence“ yra 294 m ilgio, jo plotis – 46 m, o aukštis – 47 m.
SGD laivui – saugyklai reikalingas terminalas yra Kuršių mariose ties Kiaulės nugaros sala. Norintieji išvysti prišvartuotą laivą-saugyklą nuo 14 val. galės stebėti tiesioginę renginio transliaciją per DELFI ir LRT televiziją.
Saugos nepertraukiamai
SGD terminalas yra strateginis nacionalinio saugumo objektas, dėl to „Klaipėdos nafta“ pasirašė apsaugos sutartį su Viešojo Saugumo tarnyba.
SGD terminalą nuo įvairių vidaus ir išorės pavojų nepertraukiamai keliomis pamainomis per parą saugos 50 profesionalų.
Viešojo Saugumo tarnyba jau užtikrina bendrovės pavaldume esančios Subačiaus kuro bazės apsaugą.
Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai užtikrina viešąją tvarką ekstremalių ir ypatingų situacijų atvejais, svarbių valstybės objektų apsaugą, vykdo asmenų paiešką, dalyvauja Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų misijose, išimtiniais atvejais vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir jo nurodymu talkina kitoms teisėsaugos institucijoms, privalo ginti valstybę karo metu.