Pirmąjį 700 megavatų (MW) galios parko konkursą 2023 m. laimėjo valstybės energetikos grupės „Ignitis“ bendrovė „Ignitis Renewables“, konkursas antrojo parko rangovui atrinkti paskelbtas lapkritį, baigtis turėtų kitų metų vasarą.
„Yra pateiktas pasiūlymas to pirmo jūrinio vėjo parko įgyvendinimo priežiūrą pakelti iki Vyriausybės lygmens, kaip tai padaryta su sinchronizacijos projektu. Nes dabar mes truputį taip ne iki galo suprantame, kokioje stadijoje jis yra“, – „Žinių radijui“ antradienį kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Anot jo, šių metų pavasarį parkui buvo išduotas leidimas, tad būtina prižiūrėti, kad projektas būtų įgyvendintas.
Antrojo aukciono sąlygas Seimas supaprastino – leido jį laimėti ir vienai dalyvavusiai įmonei, nustatė 15 metų valstybės skatinimo laikotarpį, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengtų investuotojui, didesnei – skirtumą grąžintų vystytojas.
„Yra tam tikra ypatinga sąlyga – yra su tokiu kaip ir skatinamuoju tarifu. Čia reikia tikrai vidaus vertinimo atsakyti į visus klausimus. (...) Tuomet jau Vyriausybė priims galutinį sprendimą“, – kalbėjo R. Dilba.
Energetikos ministrui Žygimantui Vaičiūnui žadant, kad jūrinė energetika bus vystoma tik užtikrinus konkurenciją, prezidento patarėjas pabrėžė, kad reikia įvertinti šių projektų poveikį sausumos generacijai, ar jūros vėjas nestabdys šios plėtros.
„Didžiausias iššūkis turbūt būtų, kad jūrinis vėjo parkas, tas antrasis ypač, (...) su tomis sąlygomis, kokios yra dabar, kad jis sužlugdytų sausumos parkus“, – dėstė R. Dilba.
Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.
Jūrinio vėjo parko aukcioną vykdo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Antrojo konkurso dalyviai galės pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.
Megavatvalandę elektros konkursą laimėjusi įmonė galės parduoti mažiausiai už 75,45 eurus, daugiausiai – už 125,74 eurus.
Potencialų antrojo konkurso laimėtoją tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.
Antrajame aukcione dalyvaus valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.
Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.
Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).
Dilba: akcizų tema išsemta, jei juos didinsime finansuoti keliams, tapsime nekonkurencingi
Prezidento patarėjas Ramunas Dilba taip pat teigia, kad jei kelių finansavimui būtų pasitelktas tolimesnis akcizų didinimas, Lietuva taptų nekonkurencinga regione. Anot jo, papildomo finansavimo keliams reiktų ieškoti vykdant kitų mokesčių peržiūrą.
„Vykdant mokesčių peržiūrą, dalis jų būtų galimai nukreipta į kelių fondą. Taip pavyzdžiui buvo padaryta su gynybos fondu, kuris finansuotas iš padidintų akcizų. Bet aišku, akcizų tema išsemta. Jei dar daugiau juos didinsime, tai būsime visiškai nekonkurencingi regione“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė R. Dilba.
Jis pabrėžė, kad dėl šiais metais priimtų akcizų didinimų sprendimų gynybos finansavimui, benzino litras brangs – 6 centais, o dyzelino – 13 centų.
Anot šalies vadovo patarėjo, didžiausias potencialas kelių finansavimui išlieka „e-tolling“ sistema.
„Didžiausias potencialas yra „e-tolling“ sistema. Tačiau ji šiuo metu yra teisminiuose procesuose. Tikrai labai sudėtinga įsigyti tą sistemą, kuri užtikrintų teisingesnį mokesčių surinkimą už naudojimąsi infrastruktūra“, – komentavo jis.
„Aišku ten atsiranda galimybė plėsti kelių tinklą, kuriam mokestis taikomas“, – pridūrė jis.
Seimas pavasario sesijos metu priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūlyta įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Viena iš finansavimo priemonių, kurioms pritarė Parlamentas – saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimas.