„Iš to, ką girdime, miesto vadovai deklaruoja, kad taip (Vilnius kitame šildymo sezone turės galimybę atsisakyti mazuto kūrenimo – ELTA). Tie projektai, kurie vėluoja, kurie buvo žadami daug anksčiau ir kurių pagalba kainos turėjo mažėti, kad jie pagaliau pradės veikti. Jeigu tas įvyks, tai turėtų mazuto būti atsisakoma. Tačiau, be abejo, atsiranda kitokios rizikos, pvz. dėl biokuro priklausomybės“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė J. Neverovičius.
„Kai buvo daromi tam tikri skaičiavimai dėl ekonomijos šių projektų, nežinojome, kad neteksime biokuro tiekimo iš Baltarusijos. Dabar teks pasikliauti savo resursais ir jų yra ne tiek ir daug, ypač turint omenyje, kad daug įmonių nustojo veikti“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad labai sunku pasakyti, koks bus efektas rinkoje atsiradus tokiam dideliam žaidėjui, kaip VKJ. Tačiau, anot jo, gerai yra tai, kad apie galimą efektą galvoja ir jam ruošis bando Aplinkos ministerija ir urėdija.
„Atsiradus rinkoje tokiam dideliam žaidėjui, kaip biokuro jėgainė Vilniuje, kuri susiurbs tam tikra prasme labai daug biokuro, koks bus efektas sunku pasakyti. Kas yra gerai, kad apie tai galvoja Aplinkos ministerija, urėdija ir bandoma pasiruošti tam metui, kada Vilniaus biokuro jėgainė pradės veikti ir kad to šoko ir kitiems miestams, kurie yra priklausomi nuo biokuro, nebūtų tokio didelio“, – sakė jis.
J. Neverovičius tikino, kad vienintelis būdas išvengti priklausomybės nuo biokuro VKJ pradėjus darbus, yra biokuro pasiūlos didinimas.
„Vienintelis būdas – biokuro pasiūlos didinimas. T.y. turi atsirasti daugiau žaidėjų, šiuo atveju urėdija yra valstybės įmonė, kuri valdo didžiausią resursą, pusę Lietuvos miškų, turi potencialą ir galimybes tą riziką valdyti. Kiek mums yra žinoma, jie tą aktyviai daro, ruošiasi tam“, – aiškino prezidento patarėjas.
ELTA primena, kad praeitų metų vasario mėnesio pirmoje pusėje VKJ vadovas Mantas Burokas tikino, jog pagal planą ir įsipareigojimą pirmieji bandymai tiekti jėgainės šilumą baigus biokuro bloko statybą turėjo įvykti 2022 m. pabaigoje. Pasak jo, bandymų metu bus patiekta pirmoji šiluma į Vilniaus centralizuotus šilumos tinklus.
Tuo tarpu energetikos ministras Dainius Kreivys balandžio mėnesį aiškino, kad situacija VKJ nėra paprasta, tačiau tikimasi 2022 m. išbandyti biokuro katilą. Pasak jo, manoma, kad tai bus nepilna gamyba, tačiau sistemą biokuras pasieks ir vilniečiai gaus šiek tiek pigesnę šilumą.
Galiausiai liepos mėnesį Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kreipėsi į „Ignitis grupės“ vadovą Darių Maikštėną, siekdamas išsiaiškinti, kokioje stadijoje dabar yra VKJ statybos darbai, kodėl jie vėluoja bei kokių priemonių bus imtasi siekiant suvaldyti aukštą šilumos kainą Vilniuje artėjančiame šildymo sezone.