Šie skaičiai minimi Energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos instituto (LEI) parengtoje studijoje, kurios tikslas buvo įvertinti iki 2017 metų Lietuvoje įsigalioti turinčios Europos Sąjungos Energijos (ES) vartojimo efektyvumo direktyvos punktą apie individualius skaitiklius.
Jis skelbia, kad „jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui, (...) centralizuotai tiekiamos šilumos (…) tiekimui galutiniams vartotojams konkurencingomis kainomis būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kurie tiksliai parodo galutinio vartotojo faktinį energijos suvartojimą ir kurie pateikia informaciją apie tikslų laiką, kada ji buvo suvartota“.
Kaip DELFI sakė LEI Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslinis darbuotojas Ramūnas Gatautis, Lietuvoje netrūko suinteresuotų grupių, kurios norėjo, kad ši direktyva būtų interpretuojama taip lyg būtų privaloma visur įrengti individualius skaitiklius. Tuo užsiimančios įmonės tada galėtų labai gerai uždirbti. Tačiau LEI studijos išvados jiems nepalankios.
„Lietuvos energetikos instituto mokslininkų parengtos studijos išvadose teigiama, kad seniau pastatytuose šalies daugiabučiuose privalomai įrengti individualios šilumos apskaitos prietaisus daugeliu atveju techniškai neįmanoma ir ekonomiškai neefektyvu. Išlaidos skaitikliams įrengti ir šildymo sistemai perdaryti būtų pernelyg didelės, o daliai vartotojų – paprasčiausiai nepakeliamos.
Todėl, kaip ir iki šiol, reikalavimo visiems šilumos vartotojams privalomai įsirengti individualius apskaitos prietaisus nebus. Žinoma, gyventojai, įvertinę situaciją, galės patys apsispręsti ir savo iniciatyva diegti individualios apskaitos sistemą“, – DELFI sakė energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas.
Geriau – renovacija
LEI tyrime taip pat teigiama, kad daug ryškesnį šilumos sutaupymo efektą garantuoja kompleksinis daugiabučių namų modernizavimas bei pastato šildymo sistemos pertvarkymas.
„Lietuvos daugiabučiuose namuose statytuose 1961–1996 metais vyrauja vienmazdės stovinės šilumos tiekimo sistemos. Jei juose nėra atnaujintos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, praktiškai nėra techninės galimybės individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą nei rankinių, nei automatiniu būdu“, – rašoma studijoje.
Be to, net ir įdiegus individualius šilumos apskaitos prietaisus, šie gali parodyti tik apie pusę daugiabutyje sunaudojamos šilumos. Šilumos srautai taip pat visada skverbiasi iš labiau šildomų patalpų į mažiau šildomas, nes vidinės pastatų sienos neturi šiluminės izoliacijos.
„Šie srautai yra pakankamai dideli ir jų neįmanoma išmatuoti individualiais šilumos apskaitos prietaisais“, – rašoma studijoje.
Dėl to, anot LEI mokslininkų, daug efektyvesnė priemone, duodanti apčiuopiamus rezultatus yra kompleksinis daugiabučių namų modernizavimas – pastatų apšiltinimas, ventiliavimo sistemos atnaujinimas ir šildymo sistemos pertvarkymas.
Atmeta ir daliklius
ES direktyvoje taip pat numatoma, kad jei neįmanoma įrengti skaitiklių, tada reikia naudoti daliklius, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė įrodo, kad tokių šilumos daliklių įrengimas nebūtų ekonomiškai veiksmingas.
R. Gatautis teigė, kad LEI studija tai irgi įrodo.
„Šnekant apie daliklius (dėžutės, kur statosi ant kiekvieno radiatoriaus atskirai), tai išvada tokia, kad iš tikrųjų tokia apskaitos sistema, kokia yra dabar, kai šiluma apskaitoma namo įvade, atskirai dalinama šiluma karštam vandeniui, atskirai patalpų šildymui, laiptinės, rūsiai, palėpės ir t.t. Iš tikrųjų daliklių statymas ekonomiškai yra nepateisinamas ir neapsimoka, bet jeigu daugiabučio namo butų savininkai mano esant reikalinga ir labai nori tuos daliklius statytis, tai gali pasinaudoti ir dabar esama tvarka, kad renovuojant namą ir tuo pertvarkant šildymo sistemą, tuos daliklius galima statytis ir jie yra įtraukiami į valstybės remiamų priemonių sąrašą. Už juos galima iki 35 proc. paramą gauti“, – DELFI sakė jis.
Tuo metu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) viceprezidentas Romaldas Morkvėnas sakė, kad ES direktyvos reikalavimus vertina palankiai.
„Be abejo, teigiamai, nes apskaitos įrengimo praktika bendrai visuose energetikos sektoriuose, parodė, kad ten, kur yra įrengiama apskaita, ten realiai energijos suvartojimas sumažėja. Kadangi galutinis vartotojas tokiu atveju turi galimybę, bent jau interesą, kad nebūtų energija naudojama neracionaliai. Tas pats veikia šilumoje“, – sakė jis.
Pašnekovas aiškino, kad šilumos skaitiklius galima įrengti tik tuose daugiabučiuose, kuriuose šildymo sistemos yra įrengiamos taip, kad kiekvienas butas turi savo įvadą. „Tokiais atvejais būna arba kolektorinė sistema, arba su individualiais šilumos punktais butuose“, – sakė R. Morkvėnas.
„Jeigu projektuojamos kitos sistemos, taip vadinamos stovinės, tuomet turi būti įrengiami šilumos dalikliai. Naujai statybai galiojanti teisinė bazė pilnai atitinka tai, kas yra direktyvoje. Kalbant apie senąjį gyvenamųjų namų parką, jeigu sistemos yra nerekonstruojamos, techniškai galima įrengti tik daliklius. Pristatyti skaitiklių prie kiekvieno šildymo prietaiso būtų, visų pirma, ir per brangu, ir antra, vis tiek sistemoje reikėtų rekonstrukcijos, nes apskaitos prietaisų invazija išderintų dabar subalansuotas sistemas“, – aiškino LŠTA viceprezidentas.
M. Dubauskas nurodė, kad LEI atlikta studija šiuo metu pateikta Europos Komisijos vertinimui.