„Baltpool“ duomenimis, prieš 2023–2024 metų šildymo sezoną Lietuvoje jau pradėjo formuotis kiek mažesnė nei šiemet (32 eurų už MWh) vidutinė biokuro kaina. Tokią kainos prognozę signalizuoja ir žaliavinės medienos kainos Valstybinės miškų urėdijos aukcione.
Primename, kad didelė dalis Lietuvos šilumos ūkio perėjo prie biokuro, o Vilnius, kurio nemažą šilumos gamybos dalį tebesudaro dujos, jas laikinai buvo pakeitęs mazutu.
„Šiuo metu atrodo, kad yra daugiau (biokuro kainą) mažinančių veiksnių, bet kiekvieno didinančio veiksnio įtaka gali būti labai reikšminga“, – spaudos konferencijoje trečiadienį kalbėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Pasak „Baltpool“, dabartiniai pramonės sunkumai gali lemti mažesnius kirtimus privačiuose miškuose bei mažiau atliekų.
„Prasidėjusi vartojimo recesija ir pramonės lėtėjimas yra ženklus, mes tą jaučiame iš medienos aukcionų, kur sumažėjusi paklausa iš medienos pramonės pusės. Kai kainos krenta, tai sukelia kirtimų privačiuose miškuose mažėjimą“, – teigia V. Jonutis.
Kita vertus, recesija gali sumažinti pramonės konkurenciją dėl medienos.
Pasak bendrovės, nereikėtų tikėtis, kad grįš biokuro importas iš Baltarusijos.
„Importas iš Baltarusijos, mano akimis, negrįš, tai nereikia tikėtis tokio dalyko ir dėl ko dar nerimauju, kad gali užsitęsti mažų kainų periodas vasarą, nes jis siunčia tam tikrus signalus pirkėjams.
Pirkėjai, matydami mažas kainas, nenori mokėti didelės kainos ilgalaikiuose sandoriuose. Automatiškai, vasarą ne taip intensyviai ruošiamas kuras“, – toliau neigiamus veiksnius vardijo bendrovės atstovas.
Pasak jo, tikėtina, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė artimiausią šildymo sezoną jau pradės deginti ir biokurą, tačiau tai irgi gali būti šios žaliavos brangimo veiksnys.
Tiesa, „Baltpool“ generalinis direktorius Andrius Smaliukas primena, jog jėgainė mažina dujų vartojimo šildymui poreikį.
„Vilniaus kogeneracinė padidins (biokuro – red.) paklausą, kita vertus, ką ji padaro, tai ji keičia dujas. Nes Vilniuje turėjome apie 40 proc. dujų. Tai čia ir reikėtų lyginti, kaip susidės dujų ir biokuro kaina, tačiau bet kuriuo atveju, Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas skirtas pagerinti kainą Vilniaus šilumos dalyviams“, – sako A. Smaliukas.
V. Jonutis sako, kad tarp kainą mažinančių veiksnių yra biokuro pasiūlos didinimas.
„Valstybė inicijuoja nemažai pokyčių, susijusių su žaliavos didinimu. Maždaug metai laiko šie pakeitimai atsilieka, tačiau jie vis tiek ateina, tai yra, valstybinių miškų urėdijai perduoti dideli kiekiai rezervinių miškų, urėdija žada šitus miškus įveiklinti ir žaliavą parodyti savo aukcionuose“, – sakė V. Jonutis.
Įtampomis prasidėjęs sezonas
„Baltpool“ duomenimis, praėjęs 2022–2023 metų šildymo sezonas Lietuvoje prasidėjo biokuro kainų šuoliu ir įtampa rinkoje, tačiau pesimistinio scenarijaus išvengta – sezono metu ženkliai krito biokuro kainos, o galutinė šilumos kaina vartotojams didėjo nedaug.
Praėjusį šildymo sezoną vidutinė biokuro kaina Lietuvoje siekė 38,04 eurų už MWh ir buvo 66 proc. didesnė nei 2021–2022 metų sezonu metu. Tačiau vidutinė šilumos kaina per metus padidėjusi tik 16 proc. – nuo 7,45 ct už kWh iki 8,68 ct už kWh.
„Vilniaus miestas sudaro apie trečdalį visos Lietuvos šilumos gamybos, tai Vilniuje šiais metais dalis šilumos buvo pagaminta deginant mazutą, o ne brangias gamtines dujas. (…) 10 centų šiais metais vidutinė kaina yra daugelyje miestų. Žiūrint į metų pradžią tai atrodo kaip itin geras rezultatas“, – teigia V. Jonutis.
„Baltpool“ teigimu, praėjusio šildymo sezono pradžia pasižymėjo niūriomis nuotaikomis rinkoje: dėl karo Ukrainoje smarkiai brango žaliavos ir energetiniai resursai – gamtinės dujos ir biokuras.
Biokuro kainos šuolį prieš sezoną lėmė ir baltarusiško biokuro importo draudimas – tuo metu kilo rimtų abejonių, ar vietiniai gamintojai galės aprūpinti rinką biokuru įsigaliojus sankcijoms importui.
„Gyvenome įtemptoje emocinėje aplinkoje, kai dėl rinkoje vyravusio neapibrėžtumo rinkos dalyviai vengė sudaryti ilgalaikius sandorius. Trumpalaikių biokuro sandorių kainos pikas buvo pasiektas dar neprasidėjus šildymo sezonui – tai gerai iliustruoja buvusią įtampą biokuro rinkoje“, – pranešime sako V. Jonutis.
Tačiau, pasak jo, įsibėgėjus sezonui situacija iš esmės pasikeitė – emocinė įtampa rinkoje nuslūgo, o dėl išaugusių vietinių gamybos pajėgumų rinkoje susiformavo biokuro perteklius.
„Beje, praėjusi žiema buvo viena šilčiausių istorijoje – dėl šiltų orų biokuro buvo suvartota mažiau, krito ir kainos biržoje“, – teigė „Baltpool“ prekybos skyriaus vadovas.
Anot jo, nuo Naujų metų biokuro kaina stipriai krito: nuo 35–40 eurų už MWh smuko iki 25 eurų.
„Šiandien tai, ką turime, yra žemiau 19 (eurų už MWh – red.). Įprastai, visą laiką gegužės mėnesį kainos būna mažiausios metų cikle. Matyt, yra tikslas parduoti praėjusių metų rezervus ir pradėti dirbti su naujais. Tokia šiuo metu situacija, kad kainos pačios mažiausios“, – teigė ekspertas.