„Ir jei šiandien mus dar kas nors norės vadinti sala, turės pridurti - tai sala, turinti daugiausiai tiltų su savo partneriais“, – jungčių su Švedija ir Lenkija įjungimo ceremonijoje pirmadienį Vilniuje tvirtino Rokas Masiulis.
Jo teigimu, naujos jungtys svarbios ne tik elektros tiekimo patikimumo ir energetinio saugumo regione kontekste, bet duos ir apčiuopiamos naudos vartotojams.
„Ne paslaptis, kad jungčių statyba kėlė sunkumų, buvo nemažai abejojančių projektų sėkme. Kol kažkas abejojo - mes dirbome ir savo darbais įrodėme, kad galime spręsti savo likimą. Nors pasiekėme puikių rezultatų, negalime sustoti pusiaukelėje“, - teigė energetikos ministras, prisimindamas, kad Baltijos šalys dar turės sinchronizuoti savo elektros sistemas su kontinentinės Europos tinklais.
Lenkijos vicepremjero Mateuszo Morawieckio teigimu, Lietuva nebelieka energetikos sala.
„Mes su partneriais iš Baltijos valstybių įrodėme, kad įmanoma dirbti veiksmingai ir pasiekti, kad daugiau salelių nebeliktų. Lygiai taip pat sugebėjome sustiprinti energetinę nepriklausomybę. Tačiau suprantame, kokios būtų pasekmės, jeigu kai kurios Europos regiono valstybės, nesilaiko bendros pozicijos ir tokiu būdu kenkia visos Europos Sąjungos interesams“, - ceremonijoje sakė Lenkijos premjeras.
Pasak jo, Lenkijos prioritetai yra bendros Europos Sąjungos energetikos rinkos sukūrimas. Latvijos premjerė Laimdota Straujuma pabrėžė, kad trys Baltijos šalys laikomos geriausiu bendradarbiavimo pavyzdžiu Europoje.
„Mes toliau stipriname mūsų bendrus energetikos projektus, tačiau manau, kad turėtume sustoti ties šiuo žingsniu. Bendros mūsų pastangos kovojant su iššūkiais turėtų tęstis kitais formatais. Manau, kad mes turime ir toliau išlaikyti tą poziciją, kuri mus daro pačiu geriausiu bendradrabiavimo pavyzdžiu visoje Europos Sąjungoje. Nauji prisijungimai, naujos galimybės teikia daugiau vilčių mūsų vartotojams, dėl to mūsų regionas tampa konkurencingesnis, saugesnis ir pažangesnis“, - tvirtino L. Straujuma.
Estijos premjeras teigė, kad naujos elektros jungtys yra svarbios ir vartotojams, ir įmonės.
„Dabar susijungė Lietuva su Latvija, nuo Latvijos iki Estijos, nuo Estijos iki Suomijos, nuo Suomijos iki Švedijos mes supratome, kad galiausiai užbaigėme elektros tinklą. Taigi, tokiu būdu visas regionas yra susijungęs ir tik dabar galime būti tikri, kad nė viena iš mūsų šalių nebus laikoma elektros salele. Tai yra labai svarbus strateginis pasiekimas“, – Valdovų rūmuose sakė Taavis Roivas.
370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija yra pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. 550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų.
tuva darbais įrodė, kad pati gali spręsti savo likimą.