Vilniaus apygardos teismas vasario 4 dieną pripažino, kad „Nukem" 2010 metais neteisėtai nutraukė sutartį su subrangove „Ranga IV".
Be šios sumos, „Nukem" privalo sumokėti 6 proc. metų palūkanų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
„Rangos IV" advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė teismo nutartį pavadino absoliučiu laimėjimu.
„Tai yra absoliutus laimėjimas, atsižvelgiant į tai, kad „Nukem" nesutiko su viskuo - pradedant ginčo nagrinėjimu Lietuvos teismuose, baigiant nuostoliais. Teismas tenkino beveik visus "Rangos IV" reikalavimus, išskyrus nereikšmingą sumą - apie 30 tūkst. litų. Neabejoju, kad sprendimą "Nukem" skųs", - BNS sakė advokatė.
„Rangos IV" bankroto administratorius Gintaras Adomomis BNS taip pat patvirtino, kad ruošiamasi tolesniems ginčams aukštesnės instancijos teismuose.
„Vilniaus apygardos teismo sprendimą vertiname teigiamai. Priteista labai didelė suma, todėl neabejoju, kad bus ir kitos instancijos", - BNS sakė G.Adomonis.
„Nukem" atstovai kol kas BNS nekomentavo, ar skųs teismo sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad finansinių sunkumų turėjusi „Nukem" vėlavo gauti leidimus ir pradėti saugyklos statybos darbus, o vėluojant projektui, buvo nutrauktos „Rangos IV" restruktūrizavimo ir pradėtos bankroto procedūros. „Nukem" argumentavo, kad subrangos sutartį su Lietuvos statybų įmone nutraukė dėl jos nemokumo ir vėlavimo atlikti darbus.
Teismo vertinimu, „Nukem" negalėjo nutraukti sutarties su „Ranga IV" neva dėl jos nemokumo, kadangi 2010 metų birželio 30 dienos duomenimis, įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams buvo 31,387 mln. litų, o pusės balanse įrašyto turto vertė už juos buvo didesnė - 47,828 mln. litų. „Rangos IV" mokumą „Nukem" vertino pagal teisininko išvadas, kurios buvo paremtos Didžiosios Britanijos nemokumo įstatymo nuostatų pagrindu. Be to, šalys buvo sutarusios, kad „Rangos" restruktūrizavimas negalės būti argumentu nutraukti bendradarbiavimą.
Vilniaus apygardos teismas iš esmės atmetė ir „Rangos IV" kaltę dėl statybos darbų vėlavimo, kurį „Nukem" laikė antru argumentu nutraukti sutartį.
„Liudytojų paaiškinimai sudaro pagrindą vienareikšmiškai išvadai, jog nors dėl darbų atlikimo terminų pažeidimo yra neabejotinai ir ieškovo kaltės, tačiau pagrindinė statybų vėlavimo priežastis buvo pavėluotas statybos leidimo gavimas, kuris faktiškai buvo gautas beveik metais vėliau nustatyto termino - tik 2009 metų rugsėjo 15 dieną", - konstatavo teismas.
Didžiausias sumas - 6,88 mln. litų ir 5,946 mln. litų - „Nukem" Lietuvos įmonei teismo sprendimu turės sumokėti ir už darbus IAE, kuriuos Lietuvos įmonė atliko nuo 2010 metų birželio iki liepos.
„Nukem" ir „Ranga IV" 2008 metais sudarė apie 20 mln. eurų (69,1 mln. litų) sutartį dėl laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos statybos ir numatė, jog bet kuris kilęs ginčas turi būti sprendžiamas Vokietijos Frankfurto prie Maino arbitraže. Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad "Rangai IV" iškėlus bankroto bylą, arbitražui negali būti perduoti ginčai, susiję su bankrotu.
Teismo sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniams teismui.