Gyventojai jau dabar turi rinktis nepriklausomą tiekėją, tačiau bėda – kur bepasisuksi, visur didesnės kainos.
Štai Silvinija Simonaitytė feisbuke pasidalijo gautu tiekėjo pasiūlymu, kur siūlomas įkainis – net 6 centais už kilovatvalandę didesnis, lyginant su tais tarifais, kuriuos ji moka šiuo metu. Ir, pasirašius sutartį, didesnes kainas tektų mokėti visus 24 mėnesius.
„Visi kurie gavote „Ignitis“ pasiūlymą sudaryti sutartį, atkreipkite dėmesį, kad jums siūlomas fiksuotas 24 mėn. tarifas su nuolaida yra beveik perpus brangesnis, nei naudojamės dabar. Tad prieš pasirašant išsiaiškinkite ar nuo sausio tiek brangs elektra ar aptarnavimas“, – stebisi Silvinija Simonaitytė.
Jai kelia nuostabą tai, kad vos per savaitę tiekėjo siūlymas pabrango – kainos paaugo visu centu už kilovatvalandę. Ji vertina, kad reikės ieškoti kito tiekėjo.
„Ignitis“ nepriklausomas tiekėjas paaiškina, kad kainos kinta reaguojant į situaciją elektros kainų biržoje.
„Kainų dinamika biržoje yra nuolatinė, todėl stabilumą vertinantiems klientams visada patariame kainą fiksuoti. Šiuo metu tai galima padaryti 12 arba 24 mėnesių laikotarpiui. Taip pat norime pabrėžti, kad visa „Ignitis“ elektros energijos kainodara yra aiški, skaidri ir viešai skelbiama, o vartotojai pasiūlymuose mato galutinę kilovatvalandės kainą“, – teigia „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene projektų vadovas Lukas Zadarackas.
Palyginimui, net ir vieno cento kainos skirtumas už kilovatvalandę vidutiniam namų ūkiui reikštų 18 eurų per metus papildomų išlaidų.
Tačiau situacija tokia, kad šiuo metu kainos biržose yra apie 10 centų už kilovatvalandę didesnės, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Rekordas buvo pasiektas trečiadienį, kai Lietuvoje importuojama elektros kaina sudarė net 16 centų už kilovatvalandę – lygiai prieš metus tokią pačią dieną kaina buvo 4 centai/kWh. Prieš šios kainos prisideda tinklų (perdavimo, skirstymo) tarifai, mokesčiai ir pan.
Patys rinkos dalyviai įspėja – jei dabar užsifiksuosite ilgam, didelę kainą gali tekti mokėti visu laikotarpiu, kadangi yra tokių tiekėjų, kurie numato sankcijas už sutarties nutraukimą – reiktų grąžinti suteiktas nuolaidas.
O kas bus, jei sutartis neterminuota ir kainos keisis kas mėnesį? Yra rizika, kad kainos gali ir dar padidėti.
Vis tik SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad tolesnis kainų augimas nėra tikėtinas ilgesniu laikotarpiu – kitąmet elektros kaina gali grįžti prie įprastų kainų.
Net ir energetikos viceministrė Inga Žilienė elektros tiekėjo dar nepasirinko – įspėja, kad atidžiai reikia skaityti sutartis, ar jose numatyta galimybė lengvai sutartį nutraukti ir pasirinkti kitą tiekėją.
Laiku nepasirinkusiems tiekėjo, elektros tiekimas nenutrūktų – tolimesnį elektros energijos tiekimą 6 mėnesius užtikrins garantinis tiekėjas (ESO).
Povilauskas: bus užprogramuotas žmonių nepasitenkinimas
SEB ekonomistas T. Povilauską neramina esama situacija rinkoje – žmonės liks nusivylę.
„Pajuokaujant, reikėtų sakyti, kad čia susidėjo labai daug aplinkybių, kurios neišvengiamai antrąjį liberalizavimo etapą daro rizikingu ir gali užprogramuoti labai daug žmonių nepasitenkinimo. Ką aš girdžiu – daug žmonių, kurie pradeda rinktis ar gauna pasiūlymus, per daug nesižvalgydami ima fiksuotas sutartis, ar tai būtų 24 mėnesiai, ar 12 mėnesių. Tačiau nepriklausomi tiekėjai, galbūt norėdami būti atsargesni ir valdydami rizikas, jie įdeda dabartines kainas, na tas, kurios yra rekordinės“, – sako T. Povilauskas.
Anot jo, taip sukuriama situacija, kad vos po pusmečio sudarantieji naujas sutartis gali gauti ir gerokai mažesnes kainas, nei siūloma šiuo metu.
Elektros kainos biržose svyruoja ne tik į viršų, bet ir į apačia, o esamų kainų dar nėra buvę.
„Būna žemų kainų laikotarpiai, būna aukštų kainų laikotarpiai. Žvelgiant į priekį, į ateinančius 10 metų, na nemanau, kad mes turėsime vien aukštas kainas. Tikrai bus daug svyravimų, kai kainos Lietuvoje vėl bus galbūt tie patys 3,5 ar 4 cento už kilovatvalandę. Ir labai tikėtina, kad tos kainos kitų metų vasarą ar rudenį sugrįš daug arčiau mano minėtų lygių“, – sako T. Povilauskas
Jis vertina, kad sudaryti 12 ar 24 mėnesių fiksuotas sutartis dabar gali būti rizikinga tuo atžvilgiu, kad už elektrą bus permokėta. Tuo metu nutraukimo sąlygos ne visuomet yra paprastos – gali tekti grąžinti suteiktas nuolaidas.
Bet galbūt kas mėnesį besikeičianti kaina gali būti pavojinga?
„Užsienyje, JAV, būta tokių patirčių, kad kažkurią valandą elektros kaina pašoka iki tūkstančių eurų už megavatvalandę. Bet čia dar neturime išmaniųjų skaitiklių, daugeliui namų ūkų ta kaina būtų nustatoma galbūt dažniausiai kas dieną. O kad dienos kaina būtų 1000 eurų už megavatvalandę (1 euras už kWh), nesinori sakyti, kad neįmanoma, bet labai maža tikimybė“, – vertino T. Povilauskas.
Dabar rinktis tiekėją turi tie vartotojai, kurie suvartoja tarp 83-417 kWh per mėnesį, o vidutinė sąskaita įprastai sukasi apie 150 kWh.
„Jei dabar moki už elektrą apie 23 eurus per mėnesį, tai, žinote, pasirinkus kintamą kainą, svyravimai rinkoje galbūt pridės ar atims kelis eurus per mėnesį – iš esmės tai nėra ta suma, kuri išmuštų žmogų iš finansinės padėties ar labai stipriai ją pablogintų“, – mano T. Povilauskas.
Patys tiekėjai mato neatsakingus siūlymus: būkite akyli
„Perlas Energija“ direktorius Vilius Juraitis įspėja, kad vartotojai, kuriems atsirado prievolė rinktis nepriklausomą tiekėją, šiuo metu turi būti akyli – atidžiai skaityti siūlomas sutartis ir planus.
„Dalis nepriklausomų elektros energijos tiekėjų sąmoningai kreipia potencialius klientus rinktis terminuotas sutartis ir jomis užfiksuoti esamą elektros energijos kainą metams ar net trejiems. Tai kai kurie tiekėjai daro mainais už terminuotą kainos fiksavimą siūlydami nuolaidas elektros energijai. Ir čia reikia suprasti kelis svarbius momentus. Visų pirma, labai rekomenduojame smarkiai apsvarstyti, ar tikrai šiandien verta rinktis fiksuotą elektros energijos kainą ilgam laikotarpiui, kai ji šiuo metu muša rekordus ir yra itin didelė“, – sako V. Juraitis.
Jis pateikia pavyzdį – jei elektros kaina biržose pradėtų kristi, fiksuotą kainą pasirinkę klientai pralaimėtų – ir toliau už elektrą mokėtų didesnę kainą.
Jis rekomenduotų įsiskaityti į sutarties sąlygas, jei renkamasi fiksuotą kainą ilgam laikotarpiui, kuri paprastai atrodo patrauklesnė, nei nefiksuota – ieškoti, ar nėra paslėptų sutarties nutraukimo mokesčių.
„Verta svarstyti, kad galbūt geriau rinktis trumpesnį fiksavimo periodą ar sutartį, kuri leistų bet kada išeiti be jokių baudų ar nuolaidų grąžinimų“, – pataria vadovas.
Jis pripažįsta, kad konkurencinėje kovoje nepriklausomi tiekėjai stipriai surėmę pečius dėl naujų ateinančių vartotojų, dėl to jie ir turi būti itin akyli, kad išoriškai patraukli kaina neslėptų kokių papildomų įsipareigojimų.
Viceministrė tiekėjo dar nepasirinko – pataria nelaukti paskutinės minutės
Energetikos viceministrė Inga Žilienė patikina, kad nutraukiamų neterminuotų sutarčių atvejų negali būti taikomos jokios baudos, tačiau su terminuotomis – kitaip.
„Kai sutartys terminuotos, bet kokios suteikiamos nuolaidos, jų dydis turi būti aiškiai nurodytas sutartyje. Ir taip pat sutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kokios bus pasekmės vartotojui, jeigu jis anksčiau laiko sutartį nutrauks“, – apie sutarčių vingrybes paaiškina viceministrė.
Pvz., jei tiekėjas nurodo, kad nuolaidą taikys tris mėnesius, nurodytas dydis eurais, tokią nuolaidą tektų grąžinti. Tačiau gali būti situacijų, kai tiekėjas tiesiog siūlo mažesnį tarifą ir nenurodo nuolaidos dydžio – anot viceministrės, tada tiekėjas negali reikalauti padengti kažkokio menamo skirtumo.
„ES teisė sako, kad terminuotų sutarčių atveju nutraukimo mokesčiai nepasibaigus sutarties terminui negali būti neproporcingi ir viršyti tiekėjo patirtų tiesioginių nuostolių“, – pabrėžė I. Žilienė.
Ji elektros nepriklausomus tiekėjus tapatina su mobiliojo ryšio operatoriais, ar kabelinės, interneto paslaugų teikėjais.
Ji pripažino, kad pati nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinko.
„Kol kas dar vertinu nepriklausomų tiekėjų sutartis ir dar žiūriu, kurie planai yra palankiausi. Nes siūlomos ir kintamų kainų sutartys, siūlomos ir fiksuotos kainos, tikrai tų planų daug“, – paaiškina I. Žilienė.
Anot jos, sunku prognozuoti, ar dabar vartotojai praloštų, pasirinkę 2 ar 3 metų fiksuotas kainas. Nors kainos ir pasiekusios aukštumas visoje Europoje, sudėtinga prognozuoti, kaip jos judės toliau. Tai priklausys nuo daugelio aspektų, nuo žiemos atšiaurumo, iki gamtinių dujų poreikio Azijoje.
Viceministrė neatmeta ir priešingo scenarijaus – kad kainos dar labiau išaugtų.
„Gali būti ir tokia situacija, kad kainos biržoje nukris, ir vartotojai, pasirinkdami kintamų kainų sutartis, tikrai išloš. Bet gali būti ir priešingas efektas, kad tos kainos dar šiek tiek paaugs. Čia norėčiau pateikti pavyzdį: prieš keletą mėnesių matėme, kaip kyla gamtinių dujų kainos Europos dujų biržoje. Matėme, kad kaina pakilo iki 30-36 eurų už MWh, tai buvo tris kartus daugiau, nei pernai. Bet šiai dienai mes turime jau 50 eurų – dar aukštesnę kainą“, – lygino I. Žilienė.
Ji patikina, kad vartotojai, jei mano, kad su jais tiekėjai elgiasi nesąžiningai, gali kreiptis į ministeriją, į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą.
„Norėčiau patarti gyventojams nelaukti paskutinės minutės, tai yra iki gruodžio 18 dienos, pasirašant sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Nes iš tiesų gali būti pakankamai dideli krūviai ir tiekėjai galbūt skirs mažiau laiko gyventojams, kad išaiškintų sutarčių sąlygas. Ir vienas iš esminių dalykų – tai nagrinėti pasiūlymus, skaityti sutartis, kokios yra nutraukimo sąlygos anksčiau laiko, kokias nuolaidas tektų grąžintis“, – patarė I. Žilienė.
VERT: tiekėjų kaina nereguliuojama – gali apskaityti ir kas valandą
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) kol kas nėra gavusi skundų dėl nepriklausomų elektros tiekėjų (NET) reikalavimų grąžinti pritaikytą nuolaidą sutartį nutraukiant anksčiau laiko. Kiekvienas tokių netesybų atvejis, pasak VERT, būtų vertinamas atskiros situacijos kontekste.
„NET elektros energijos kaip produkto kaina nėra valstybės reguliuojama, todėl NET veikia laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis. Vartotojams siūloma kaina priklausomai nuo skirtingų veiksnių (didmeninė elektros kaina, poreikis konkuruoti, veiklos sąnaudų pokyčiai ir kt.) gali keistis“, – primena VERT.
Atsakomybė, ką pasirinks, tenka pačiam vartotojui, kol tiekėjai veikia įstatymų rėmuose.
VERT įspėja, kad NET siūlomi kintami tarifai gali būti apskaitomi ir kas valandą – jei nėra išmaniojo skaitiklio, per mėnesį suvartota elektra būtų išskaidyta kiekvienai valandai, o tos valandos suvartojimas būtų apmokestinamas pagal biržą. Biržoje valandiniai svyravimai gali būti dar didesni.
Pvz., praėjusį pirmadienį Lietuvoje 21 valandą elektra kainavo 74,2 cento už kilovatvalandę, rodo „Nord Pool Spot“ duomenys.
Kas atsitiks nepasirinkus tiekėjo?
Jei vartotojas nustatytu laiku, iki gruodžio 10 dienos nepasirinks nepriklausomo tiekėjo, jam bus užtikrinamas garantinis tiekimas – tai elektros energijos tiekimo užtikrinimo paslauga. Ši paslauga būtų tiekiama ir tais atvejais, jei, pvz., įsipareigojimų negalėtų įgyvendinti nepriklausomas tiekėjas, pvz., bankroto atveju, ar paprasčiausiai nutraukus sutartį.
„Pagal Elektros energetikos įstatymą, ši paslauga teikiama laikinai – ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Tai lyg „draudimas“, kuris apsaugo vartotoją, kad šis neliktų be elektros energijos, tačiau kartu neatleidžia jo nuo pareigos pasirinkti kitą elektros tiekėją. Jei per 6 mėnesius vartotojas nepasirenka naujo elektros tiekėjo, garantinio tiekimo paslaugą teikiantis ESO įgyja teisę nutraukti elektros energijos tiekimą. Apie elektros energijos tiekimo nutraukimą garantinis elektros energijos tiekėjas įspėja vartotojus ne vėliau kaip prieš 3 savaites iki nutraukimo dienos“, – paaiškina VERT.
„Jei garantinis tiekimas atrodo pigesnis už teikiamus pasiūlymus, gal tai yra tokia optinė apgaulė. Nes jei kainos kils elektros biržoje, garantiniame tiekime esantys vartotojai mokės dar 25 proc. didesnę kainą, nei kaina biržoje“, – sako I. Žilienė ir patikina, kad šis tarifas nebus patrauklesnis už tiekėjų pasiūlymus.
Kodėl vis tik reikėjo liberalizuoti rinką ir kažką keisti?
„Ar mes šiai dienai norėtume, kad būtų tik vienas prekybos centras. Arba, kad turėtume vieną mobiliojo ryšio operatorių, kurio kainos būtų reguliuojamos, vieną interneto paslaugos teikėją, kurio kainos būtų reguliuojamos, ir neturėtume jokio lankstumo – ko gero ne“, – atsako I. Žilienė.
Ji vertina, kad liberalizuota rinka sukurs daug naujų naudų ir produktų, galimybių, prie vartotojų priderintus mokėjimo planus.
Kainas nulems, kokia bus žiema
Ekonomistas T. Povilauskas vertina, kad dabar elektros energijos kainas užkėlė gamtinių dujų trūkumas, buvusi karšta vasara, pareikalavusi daugiau energijos išteklių vėsinimui. O toliau kainas nulems žiemos atšiaurumas.
„Visaip gali būti. Gal žiema bus nešalta, gal bus daug vėjo, ir gal bus drėgna. Kai pučia vėjas – tai vėjo elektrinės sukasi, o jei drėgna – Švedijoje hidroelektrinės padarytų savo darbą. Tos kainos gali pakankamai greitai gali sugrįžti ir į 40-50 eur/MWh lygmenį, nepaisant to, kad apyvartiniai taršos leidimai yra istoriškai brangūs. Bet svarbiausia, kad pūstų vėjas, būtų vandens, kritulių, na ir aišku, kad gamtinių dujų paklausa sumažėtų, ir jų kaina pakristų. Tada natūraliai elektros kaina mažėtų. Viską lems orai“, – paaiškino T. Povilauskas.
VERT paaiškina, kad elektros energijos kainos prognozes lemia daug veiksnių, pavyzdžiui, mažėjantis Covid-19 pandemijos poveikis ekonomikai ir optimistinės nuotaikos dėl ūkio atsigavimo, elektros ateities sandorių kainos, didėjančios apyvartinių taršos leidimų kainos (ATL), gamtinių dujų, naftos, anglies ateities sandorių kainos, oro sąlygos (vėjo greitis, vandens lygis).
„Elektros energijos kaina tiksliai gali būti prognozuojama tik trumpą laikotarpį į ateitį. Todėl šiuo metu prognozuoti elektros kainų lygį elektros rinkoje ilgesniam laikotarpiui yra sudėtinga“, – teigiama komentare.
„Enefit“: artimiausiu metu elektros kainos gali augti
„Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna įspėja, kad kainos artimiausiu metu gali augti.
„Ekonomistų prognozės ir signalai elektros rinkoje indikuoja, kad šiuo metu kilęs nestabilumas dar išliks kurį laiką ir artimiausiu metu elektros kainos Europoje negrįš į priešpandeminį laikotarpį bei netgi gali augti. Pavyzdžiui, šiuo metu Vokietijoje elektros kainų ateities sandoriai 2022 m. yra sudaromi už didesnę nei 90 Eur/MWh kainą, kadangi baiminamasi, kad žiemą išaugęs elektros ir gamtinių dujų vartojimas gali dar labiau išauginti elektros kainas Europoje, įskaitant ir Lietuvą.
Taigi rinkdamiesi elektros energijos tiekėją vartotojai iš esmės sprendžia ar prisiimti riziką dėl tikimybės ateityje elektros kainoms dar labiau augti ir taip patirti didesnes išlaidas už elektros paslaugas renkantis su birža susietus planus ar eliminuoti riziką ir fiksuoti kainą ilgesniam laikotarpiui“, – sako V. Koryzna.
Tačiau jis pritaria ekonomistu T. Povilauskui dėl minties, kad elektros kainos pokyčiai rinkoje priklauso nuo daugybės įvairių faktorių: kokie bus artimiausi orai rudenį ar žiemą, kiek elektros energijos sugebės pagaminti vėjo jėgainės, koks bus šiluminių elektrinių pagaminamos energijos poreikis ir kt.
„Visgi, kalbant apie elektros kainos fiksavimą ilgesniam laikotarpiui, galime remtis itin racionaliai ir apskaičiuotai besielgiančio verslo praktika – konkretūs verslo pavyzdžiai rodo, kad įmonės Lietuvoje linkusios valdyti riziką fiksuojant kainą pakankamai ilgam laikotarpiui, nes tai garantuoja stabilumą ir ateities aiškumą. Šiais metais daugiau nei 120 „Enefit“ verslo klientų pasirašė PPA (angl. power purchase agreement) tipo elektros energijos tiekimo sutartis terminui nuo 5 iki 11 metų, kas apima laikotarpį net iki 2033 m.“, – sako V. Koryzna.
Jis ragintų nesibaiminti ir gerai pagalvojus apsidrausti nuo nežinomybės ir tikėtino elektros kainos brangimo.