BNS kalbinti ekspertai sako, jog abejonių projekto sėkme kelia valdžios ketinimai visą riziką tiek dėl projekto parengimo, tiek dėl jo veiklos ateityje perkelti vystytojams. Klausimų kelia tai, kad visus projektui reikalingus tyrimus turės atlikti pats vystytojas, o ne valstybė, todėl procesas dėl galimų biurokratinių kliūčių, nenumatytų darbų ar problemų gali ilgai užtrukti.
Pirmojo vėjo parko jūroje aukcione ketinančios dalyvauti atsinaujinančiosios energetikos bendrovės „Green Genius“ Vėjo ir žaliojo vandeninio verslo linijos vadovas Darius Biekša pastebi, kad visą antrojo projekto riziką norint perkelti vystytojams abejojama konkurso sėkme.
„Tai apskritai kelia klausimą, ar tas konkursas įvyks, nes tiesiog gali atsirasti aplinkybių, kurios paaiškės konkurso skelbimo metu, pavyzdžiui, netenkina kainų lygiai ar panašiai“, – BNS teigė D. Biekša.
„Tai turbūt reiškia, kad Vyriausybė atsisako šio parko būtinybės. Kitaip tariant, jeigu apsimokės ir verslas prisiims rizikas, jis bus. Jeigu verslas neprisiims rizikos ir negalės kažkaip jos apsidrausti, antrojo jūrinio vėjo parko konkursas gali ir neįvykti“, – kalbėjo „Green Genius“ atstovas.
Pasak jo, rizikų, dėl kurių potencialūs vystytojai gali nesusidomėti būsimu konkursu, kelia tai, kad per artimiausius metus planuojama išvystyti daug sausumos vėjo energijos pajėgumų, iki 2030-ųjų Lietuvoje išaugs elektros pasiūla ir bus perteklius, o dėl to, tikėtina, sumažės jos kainos.
„Šitas projektas, kuris eis konkurso būdu, be paramos, turės tą elektrą kažkur parduoti, o rinka galimai bus prisotinta prieš tai pastatytų sausumos vėjo pajėgumų, kurie yra iš esmės pigesni“, – teigė D. Biekša.
Pasak jo, pirmas jūrinio vėjo projektas gaus valstybės paramą, tuo metu antrasis parkas „bus pats nepatogiausias“, nes rinkoje, tikėtina, nebebus didelių vartotojų, kurie su jo vystytoju sudarytų ilgalaikius kontraktus.
„Turbūt logiška manyti, kad elektros kaina rinkoje pradės svyruoti, bus dažna nulinė arba žemesnė kaina, todėl priversti vartotojus pasirašyti ilgalaikes sutartis su aukštesne kaina būtų sudėtinga“, – kalbėjo „Green Genius“ atstovas.
„Green Genius“ kovą pranešė kartu su didžiausia privačia Lenkijos energetikos bendrove „Polenergia“ ketinanti kurti bendrą įmonę vėjo parko Baltijos jūroje statyboms bei sieksianti laimėti kitų metų rugsėjį planuojamą skelbti aukcioną.
Valstybės atliekami tyrimai palengvintų procesus
Riziką, kad antrojo vėjo parko jūroje konkursas gali neįvykti, įžvelgia ir Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius. Pasak jo, užsienio šalyse institucijoms nesubsidijuojant tokių projektų, valstybė atlieka reikalingus tyrimus.
„Tokiu atveju paprastai kituose projektuose valstybė prieš tai ištyrinėja jūros dugną, daro poveikio aplinkai vertinimą ir net investuoja į parko prijungimą prie perdavimo tinklo. Praktiškai investuotojas yra kviečiamas ant gatavo ir neturi jokių rizikų, kad atlikdamas tyrimus susidurs su kažkokiomis problemomis“, – BNS teigė M. Nagevičius.
„Mūsų atveju Energetikos ministerija arba Vyriausybė tikisi, kad investuotojas padarys viską – ir pats rinkos sąlygomis pardavinės elektrą, ir mokės vystytojo mokestį, ir padengs visus prisijungimo prie perdavimo tinklo kaštus, ir ištirs jūros dugną bei padarys poveikio aplinkai vertinimą“, – aiškino jis.
Pasak D. Biekšos, atlikdama projektams būtinus tyrimus valstybė apsaugotų potencialius investuotojus nuo biurokratinių trikdžių.
„Jeigu valstybė daro tyrimus ar daro specialiuosius planus, tai eidamas į konkursą tu žinai, kad tau neiškils problemų ir tu nebūsi paliktas vienas prieš biurokratines institucijas kovoti dėl derinimo ar panašiai“, – teigė D. Biekša.
„Kai už tavęs nestovi valstybės interesas, kuris gali daug greičiau spręsti biurokratinius klausimus, šita rizika tik auga“, – pridūrė jis.
Tuo metu pirmajame jūrinio vėjo parko aukcione taip pat ketinančios dalyvauti valstybės valdomos „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis renewables“ Jūrinės energetikos plėtros vadovas Vytautas Rimas sako, kad vystytojo atsakomybė už projektui būtinus tyrimus užsienio šalyse yra dažna praktika, o jūriniai vėjo parkai gali būti vystomi ir be valstybės paramos.
„Jūrinės energetikos vystymo modelis, kuomet vystytojas yra atsakingas už tyrimus ir įvairias studijas, šiuo metu jau yra taikomas nemažai užsienio šalių .Paskutiniai konkursų kitose šalyse rezultatai rodo, kad ši technologija šiuo metu gali būti vystoma ir be valstybės paramos“, – BNS teigė V. Rimas.
Pasak jo, „Ignitis grupė“ neatmeta galimybės dalyvauti ir antrajame aukcione: „Tačiau galutiniai sprendimai taip pat priklausys ir nuo pirmojo konkurso rezultatų“.
V. Rimas mano, kad pritarus naujam modeliui antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje galėtų atsirasti apie 2030 metus.
Siekiant spartinti vėjo parkų plėtrą Baltijos jūroje plėtrą ministrų kabinetas trečiadienį pritarė antrojo parko vystymui skirtam įstatymų pataisų paketui.
Pataisomis numatoma, kad tolesnė vėjo energijos plėtra Baltijos jūroje vyktų be valstybės paramos – konkursą laimėtų dalyvis, pateikęs finansiškai geriausią pasiūlymą ir sumokėtų vystymo mokestį į valstybės biudžetą. Pradinis pasiūlymas turėtų būti ne mažesnis nei 5 mln. eurų.
Aukcioną laimėjęs antrojo parko vystytojas, skirtingai nei pirmojo, turėtų pats atlikti jūrinės teritorijos tyrimus ir kitus infrastruktūros plėtrai bei statybai reikalingus veiksmus, taip pat būtų atsakingas už prisijungimą prie elektros perdavimo tinklų sausumoje bei pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą
Energetikos ministras Dainius Kreivys teigė, jog pataisos leis antro vėjo parko jūroje projektą įgyvendinti „maksimaliai sparčiai“.
Pataisoms dar turės pritarti Seimas, tai bus prašoma tai padaryti skubos tvarka.
Pirmąjį vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną Energetikos ministerija numato paskelbti 2023 metų rugsėjį, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad 700 megavatų (MW) galios vėjo parkas pradės veikti apie 2030-uosius.
Aukcione, be „Ignitis grupės“ ir „Green Genius“, taip pat ketina dalyvauti „Orlen“ ir „Orlen Lietuva“, juo domisi ir Danijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Orsted“, Lietuvos „Achemos grupė“, Vokietijos RWE kompanija „RWE Renewables“, Nyderlandų įmonė „Van Oord“ ir jos iš dalies valdomas Estijos vėjo jėgainių parko jūroje vystytojas „Saare Wind Energy“.