„Didžiąją dalį elektros kainos sudarys mokėjimas už kapitalo sąnaudas (investicijas ir palūkanas, kurias reikės mokėti už šias investicijas. – red.). 7 centai, apie kuriuos kalbama, susiję su kitomis išlaidomis, pavyzdžiui, branduoliniam kurui, darbo užmokesčiui, bet tai yra santykinės smulkmenos. Iš tikrųjų didžiąją dalį elektros savikainos sudarys kapitalo sąnaudos. Mano skaičiavimais, kaina bus arčiau 30 centų. 7–10 centų elektra galėtų kainuoti tik maždaug 2040 m., nes elektrinę statysime 10 m. o po to 20 m. reikės mokėti kapitalo sąnaudas“, – teigė R. Kuodis.
Renkantis branduolinės energetikos projektą, esą būtina įvertinti ir vadinamąją galimybių praradimo kainą, tačiau šiuo atveju ji esą ignoruojama.
„Jeigu statai atominę, tu dešimtmečiams išstumi visas kitas alternatyvas. Turi atsižvelgti į tai, kad, jeigu nuėjai neteisingu keliu, santykinai turi pabranginti šitą projektą būtent dėl to, kad neturi išsamaus apibrėžtumo, kokios bus technologijos po 10–20 m. ir kiek visa tai kainuos. Vis dėlto atominių šalininkai paprastai ignoruoja šią sąnaudų dalį lygiai taip pat, kaip ir krūvą kitų sąnaudų“, – sakė R. Kuodis.
Pasak jo, jeigu branduolinėms jėgainėms reikėtų rinkos sąlygomis drausti galimas savo išlaidas dėl branduolinių incidentų, ši energetikos šaka niekada nebūtų taip plėtojama.
„Ši šaka, aišku, daugiausia pakilo dėl to, kad branduolinių ginklų industrija palaikė atominę energetiką tam tikslui. Jeigu įvertintume visas sąnaudas, branduolinė energetika nėra tokia patraukli, bet paprastai valstybė arba mokesčių mokėtojai prisiima visas tas riziką ir tai tik įgalina gyvuoti šią pramonę“, – R. Kuodis.
