„Rolls-Royce“ pasiūlys atomines jėgaines, kurias užsakovas susirinks pats

Europa susidūrė su krize ir milžinišku švarios energijos poreikiu. Vyriausybės bei verslas ieško sprendimų, kaip su nulinėmis arba minimaliomis anglies dioksido emisijomis patenkinti vis didėjančius elektros energijos poreikius. Vienu metu vyksta keli paraleliniai procesai: vėl daugiau naudojama iškastinio kuro, krizės akivaizdoje šalys grįžta prie senų patikrintų technologijų, bet tuo pačiu metu ieškoma ir naujų, inovatyvių sprendimų. Galima teigti, kad Didžiojoje Britanijoje prasideda atominės energetikos renesansas.

Pasaulis spontaniškai griebėsi įvairių alternatyvios energetikos projektų. Įprasta manyti, kad vienas iš gelbėjimosi ratų yra vėjo jėgainės, tačiau kelios nevėjuotos ankstesnės žiemos sukėlė rimtų abejonių šios technologijos patikimumu. 

Maža to, Harvardo universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad vėjo jėgainės daro didesnį poveikį aplinkai, nei manyta anksčiau. Mokslininkai apskaičiavo, kad, jeigu JAV norėtų pereiti prie vėjo ar saulės energijos, tam prireiktų iki 20 kartų daugiau žemės, nei skaičiuota anksčiau. Jei tokio dydžio vėjo jėgainių parkai būtų pastatyti, vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra žemyninėje JAV dalyje pakiltų 0,24 laipsnio. 

Kai dėl saulės energetikos, vidutinis galios tankis (matuojamas vatais kvadratiniam metrui) yra 10 kartų didesnis nei vėjo energijos, bet jis yra gerokai mažesnis, nei anksčiau teigė energetikos ekspertai. Kitaip tariant, ir tam reikėtų nepaprastai didelių žemės plotų. 

Anot Harvardo uiniversiteto profesoriaus ir vyresniojo tyrimo autoriaus Davido Keitho, trumpalaikėje perspektyvoje vėjo energetika tam tikrais aspektais daro didesnį poveikį klimatui nei anglis ar dujos, o jei kalbama apie ateinančius tūkstančius metų, tuomet jos poveikis klimatui mažesnis, nei naudojant iškastinį kurą. Be to, dėl įvairių gamtos veiksnių vėjo ir saulės energetika negarantuoja stabilios generacijos, o dar didesnė ir neišspręsta problema yra elektros energijos kaupimas ir saugojimas.