„Baltijos šalyse kainų mažėjimą daugiausia lėmė pasibaigę Suomijos ir Estijos tarptautinės jungties EstLink 2 remonto darbai ir galimybė importuoti pigesnę elektros energiją iš Šiaurės šalių. Todėl, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, elektros srautai į Baltijos šalis padidėjo 4 proc. Be to, ir vėjo jėgainės pagamino 33 proc. daugiau elektros energijos“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
Kainos, kurias Lietuvos gyventojams siūlė fiksuoti nepriklausomi elektros tiekėjai, rugsėjį šiek tiek krito, palyginti su praėjusiu mėnesiu. „Nord Pool“ biržoje rugsėjo mėnesio vidutinė elektros energijos kaina sumažėjo 29 proc. iki 19,76 Eur/MWh.
M. Gigos teigimu, šį pokytį daugiausia lėmė sumažėję atominių elektrinių gamybos pajėgumai. Be to, sumažėjo ir gamyba, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius – vėjo jėgainių plėtra Šiaurės šalyse sumažėjo apie 3 proc., o saulės elektrinių gamyba – net 27 proc.
Lietuvoje pagaminta 64 proc. šaliai reikalingos energijos
Elektros energijos vartojimas Baltijos šalyse rugsėjo mėnesį sudarė 1 948 GWh, o tai 2 proc. mažiau nei rugpjūtį. Lietuvoje elektros energijos suvartota 3 proc. mažiau, palyginti su ankstesniu mėnesiu, 932 GWh. Estijoje per rugsėjį suvartota taip pat 3 proc. mažiau elektros energijos nei rugpjūtį, atitinkamai 531 GWh, o Latvijoje suvartota panašiai, kaip ir praėjusį mėnesį – 485 GWh.
Rugsėjo mėnesį Baltijos šalys bendrai pasigamino 63 proc. joms reikalingos elektros energijos. Lietuvoje šis rodiklis siekė 64 proc., Latvijoje – 51 proc., Estijoje – 70 proc.
Bendrovė „Elektrum Lietuva“ šiuo metu tiekia elektrą daugiau nei 12 tūkst. įmonių, savo elektros tiekėju įmonę pasirinko daugiau kaip 212 tūkst. namų ūkių.