Ruošiamasi išplėsti Šventosios uosto infrastruktūrą ir pritaikyti jūrinio vėjo parkams

Seimui pateiktos įstatymo pataisos, leisiančios išplėsti Šventosios uosto funkcijas ir geriau pritaikyti uosto infrastruktūrą planuojamiems jūrinio vėjo parkams Baltijos jūroje aptarnauti. Kaip skelbiama, Šventosios padėtis yra patogiausia, mat lyginant su kitais miestais šis uostas išsidėstęs arčiausiai.

Šias Energetikos ministerijos parengtas Šventosios jūrų uosto įstatymo pataisas pateikimo etape palaikė 60, susilaikė 7 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo. Šiuos siūlymus svarstys Ekonomikos komitetas, į plenarinių posėdžių salę jie turėtų grįžti dar iki atostogų.

„Šiame uoste siekiama įgalinti didelę pridėtinę kuriančias veiklas“, – teikdamas įstatymą Seimui sakė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Įstatymu išplečia uosto paskirtį – į ją būtų įtraukti laivai, kuriais vykdomi vėjo elektrinių jūroje vystymo ir priežiūros darbai, taip pat su nauja uosto paskirtimi susijusi ūkinė ir komercinė veikla, čia galėtų būti įrengtos sandėliavimo, administracinės ir vėjo parko veiklai reikalingos patalpos, krovos technika.

Numatoma, kad, norint užtikrinti ilgalaikes uosto pajamas, maksimalų šios žemės nuomos laikotarpį siūloma prailginti nuo 25 iki 50 metų. Šis pakeitimais didintų užtikrintumą investuotojams bei jūrinio vėjo elektrinių vystytojams.

Tikimasi, kad pokyčiai padėtų sklandžiau įgyvendinti vėjo jūrų parko įrengimą ir kurtų naujas darbo vietas pajūrio regione. Ministerijos skaičiavimais, vienas vėjo elektrinių parkas tiesiogiai sukurtų apie 1,3 tūkst. darbo vietų, skirtų elektrinių parko operacijoms ir priežiūrai užtikrinti, o du tokie parkai – apie 2,7 tūkst. darbo vietų.

Pokyčiais numatomas ir turizmo skatinimas, gerinamos sąlygos uoste priimti pramoginius ir sportinius laivus, vykdyti neformalią šviečiamąją veiklą buriavimo srityje. Tai, anot ministerijos, padėtų kurti Lietuvos kaip jūrinės valstybės įvaizdį bei tradicijas.

Pirmąjį jūrinio vėjo parko konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ įmonė „Ignitis renewables“ su partneriu „Ocean Winds“. Šių metų sausį paskelbtas antrasis konkursas vėliau buvo paskelbtas neįvykusiu, neįvydžius mažiausiai dviejų rinkos dalyvių dalyvavimo reikalavimo. Jame dalyvauti nusprendė tik vienas rinkos dalyvis – ta pati „Ignitis renewables“.

Iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW.