Rugpjūtį baigta studija, nustačiusi šio bandymo technines sąlygas ir priemones, kurių prireiks jam ruošiantis, rašoma pranešime spaudai.
„Izoliuoto darbo bandymas kaip niekad anksčiau priartins Baltijos šalių elektros sistemas prie būsenos, kurią jos patirs desinchronizuojantis nuo IPS/UPS sistemos ir ruošiantis sinchronizacijai su Kontinentinės Europos tinklais. Bandymo metu įvertinsime savo galimybes savarankiškai valdyti sistemos dažnį bei identifikuosime tobulintinas vietas“, – pranešime cituojamas Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.
Rugpjūčio 31 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatorių, Energetikos ministerijų bei reguliatorių atstovams pristatyti Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymo studijos rezultatai.
Studiją atlikusi tarptautinė konsultacijų bendrovė „Tractebel Engineering“ nagrinėjo skirtingus izoliuoto darbo bandymo scenarijus, vertindama elektros poreikio skirtumus, atsinaujinančių energijos šaltinių bei tarptautinių jungčių darbą ir kitus aspektus. Studijoje įvertinta, kad tinkamiausias laikas bandymui atlikti – 2019-ųjų vasara. Taip pat nustatytos techninės priemonės, būtinos paruošti elektros sistemą bandymui.
„Nagrinėdama skirtingus scenarijus pasirengimo bandymui studija įvertino Baltijos šalių elektros sistemos lankstumą. Ji atskleidė, kad prie skirtingų izoliuoto darbo bandymo scenarijų puikiai prisitaikytų greiti ir didelės galios Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės agregatai, tačiau senųjų potencialas ribotas veikiant siurblio režimu. Naujieji agregatai tokių apribojimų neturėtų.
Kiltų iššūkių tais scenarijais, kai Baltijos šalių elektros sistema dirbtų izoliuotai išjungus visas elektros jungtis – tuomet negalėtų veikti Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo devintasis blokas. Tai vienintelis generatorius Baltijos šalyse turintis tokį techninį apribojimą“, – sako D. Virbickas.
Remdamiesi studija, Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai „Litgrid“, AST ir „Elering“ sutars dėl priimtiniausio bandymo scenarijaus ir konkrečios jo datos.
Kartu bus pradėti tinklo paruošimo bandymui darbai, pavyzdžiui, tikrinami įrenginiai, įrengiama papildoma matavimų įranga, vyks personalo mokymai. Tuo metu bandymo sąlygos bus derinamos su visais, kuriems jis galėtų turėti įtakos: elektros rinkos dalyviais, kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais, elektros gamintojais.
Izoliuoto darbo bandymo metu Baltijos šalys apribos ryšius su kaimyninėmis šalimis – Rusija, Baltarusija. Elektros poreikį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje užtikrins tik šiose valstybėse esantys elektros gamybos šaltiniai ir aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtys. Savarankiškai bus palaikomas sistemų balansas ir elektros sistemų dažnis.
Studijos duomenimis, preliminarūs pasirengimo izoliuoto darbo bandymui kaštai trims Baltijos šalims – nuo 1,28 mln. eurų. Pasirengimo bandymui studija dalinai finansuota Europos infrastruktūros plėtros fondo (CEF) lėšomis.