Rusija siekia, kad „Opal“ dujotiekiui nebūtų taikomi Europos Sąjungos Trečiojo energetikos paketo reikalavimai.
Europos dujų rinkos reguliavimo institucijų manymu, Rusijos koncernas „Gazprom“ gali panaudoti tik pusę „Opal“ galimybių, kitą dalį rezervuodamas trečiosioms šalims. Rusijos manymu, tai stabdo dujų eksportą Baltijos jūrą kertančiu „Nord Stream“ vamzdynu, kurio pralaidumą ketinama dvigubinti.
36 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo „Opal“ dujotiekis, nutiestas per Vokietiją link Čekijos, leistų Rusijos dujų monopolininkui gerokai sustiprinti pozicijas Vidurio Europoje. „Gazprom“ nori, kad „Opal“ būtų skirtas tik per „Nord Stream“ eksportuotų dujų tolesniams perpumpavimui.
„Derybos dėl „Opal“ tikrai bus. Data – techninis reikalas, tačiau susitikti dėl to reikia. (...). Jei tai sužinosime iki rugsėjo 10-sios, derybas galima būtų surengti rugsėjo 11-12 dienomis, tačiau delsti būtų negerai“, – sakė Italijoje viešintis Rusijos vicepremjeras.
Beveik 10 mlrd. eurų vertinimą „Nord Stream 2“ projektą „Gazprom“ drauge su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018 metų balandį. Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas dujotiekio gijas, kurios jo metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.
„Nord Stream 2“ projektui priešinasi Europos Sąjungos narės Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, o Europos Komisija mano, jog projektas nesuderinamas su ES energetinio saugumo strategija, jo įgyvendinimas padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.