„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, kurių kiekvieną sudaro du vamzdžiai, pastatė Rusijos valstybės kontroliuojama bendrovė „Gazprom“. Vamzdynai, nutiesti Baltijos jūros dugnu, turėjo kasmet į Vokietiją perpumpuoti 110 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.
Trys vamzdžiai buvo įtrūko pernai rugsėjį iki šiol neišaiškintus sprogimus, o vienas iš „Nord Stream 2“ vamzdžių tebėra nepažeistas.
Tačiau dėl didėjančios įtampos tarp Maskvos ir Vakarų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą „Nord Stream 1“ dujotiekis jau buvo sustabdytas, o jo dvynys, kurį Vašingtonas ir Kyjivas kritikavo dėl didinamos Vokietijos priklausomybės nuo Rusijos, taip ir nepradėjo veikti.
„Gazprom“ teigė, kad techniškai įmanoma sutaisyti trūkusius vamzdynus, tačiau du su planais susipažinę šaltiniai teigė, kad Maskva nemato perspektyvų, jog artimiausioje ateityje santykiai su Vakarais pagerės tiek, kad vamzdynai vėl taptų reikalingi.
Europa per pastaruosius metus smarkiai sumažino energijos importą iš Rusijos, o „Gazprom“ eksportas už buvusios Sovietų Sąjungos ribų 2022 metais sumažėjo beveik perpus ir pasiekė žemiausią lygį nuo posovietinių laikų – 101 mlrd. kubinių metrų.
Vienas šaltinis Rusijoje sakė, kad šalis šį projektą laiko „palaidotu“. Kiti du teigė, kad nors trūkusių vamzdynų remontuoti neplanuojama, jie bus užkonservuoti galimam atnaujinimui ateityje.
Tai greičiausiai reikštų, kad įtrūkimai būtų užsandarinti, o vamzdžiai padengti danga, kuri saugotų juos nuo tolimesnės korozijos dėl jūros vandens.
Vienas iš Rusijos šaltinių teigė, kad, jei jūra gabenamos suskystintos gamtinės dujos (SGD) iš JAV, kuriomis Europa kompensuoja dalį Rusijos tiekimo, smarkiai pabrangtų, Europa galbūt vėl būtų pasirengusi pirkti daugiau dujų iš Rusijos.
Maskvos energetikos ministerija perdavė klausimus dujotiekių operatoriams, tačiau nei jie, nei „Gazprom“ neatsakė į prašymus pakomentuoti.