Pasak analitiko Jarando Rystado, konsultacinės įmonės „Rystad Energy“ vadovo, net ir nesant tiesioginių sankcijų jos energetikos pramonei, Rusija praras apie milijoną barelių per dieną (bpd) naftos eksporto nuo 10,5 mln. bpd, kuriuos ji pardavė praėjusiais metais.
Tai vyksta nepaisant pasaulinio tiekimo trūkumo ir sparčiai kylančių kainų.
Šią savaitę „Brent“ rūšies Šiaurės jūros žaliavinės naftos kaina šoktelėjo beveik iki 120 JAV dolerių už barelį, o dujų kaina pasiekė rekordinę aukštumą.
Trečiadienį susitikę OPEC ir kiti pagrindiniai naftos eksportuotojai, įskaitant Rusiją, atsisakė padidinti gavybą daugiau, nei buvo sutarta anksčiau, ir taip sužlugdė viltis sumažinti pasiūlos suvaržymus.
Kaina gal ir palanki Rusijai, tačiau ji susiduria su masiniu pirkėjų pasitraukimu.
Konsultacinės įmonės „Energy Aspects“ skaičiavimais, 70 proc. jos naftos eksporto yra paralyžiuota, nes tarpininkai ir naftos perdirbimo gamyklos vengia Maskvos, nepaisant įkaitusios rinkos.
Europos atsakas
Kol kas Vakarų sankcijos dėl invazijos į Ukrainą aplenkė Rusijos energetikos sektorių, nes Europa yra labai nuo jo priklausoma.
Pernai Vokietija iš Rusijos importavo 55 proc. dujų, o jos planai sumažinti šį skaičių ir skatinti atsinaujinančios energijos, pavyzdžiui, vėjo ir saulės energijos, gamybą užtruks ne vienerius metus.
Rusija ir toliau tiekia naftą vamzdynais, tačiau Europos importuotojai, susidūrę su visuotinio pasmerkimo ir galimų sankcijų grėsme, ieško kitų šaltinių.
Suomijos energetikos grupė „Neste“ teigia, kad „iš esmės pakeitė“ rusišką naftą alternatyvia, pavyzdžiui, Šiaurės jūros nafta.
Švedijos bitumo produktų gamintoja „Nynas“ teigia, kad visiškai nutrauks rusiškų žaliavų pirkimą.
Kai kurioms nerusiškoms žaliavoms, pavyzdžiui, Kazachstano naftai, taip pat taikomos sankcijos, nes jos eksportuojamos per Rusijos uostus, kuriuos laivybos bendrovės įtraukė į juoduosius sąrašus.
Kinija ir Indija grįžta?
Vis dėlto kai kurie pirkėjai gali sugrįžti, jei Vakarai galiausiai atsisakys sankcijų energetikos sektoriui.
„Turėtume pradėti stebėti, kurie pirkėjai nori atnaujinti pirkimus, o kurie ne“, – sakė „Energy Aspects“ analitikė Livia Gallarati.
„Kinija ir Indija vis dar neperka, tačiau manome, kad jos pamažu pradės pirkti žaliavą, kai tik bus išspręstos su gabenimu, draudimu ir mokėjimais susijusios problemos“, – pridūrė ji.
Indija, kuri taip pat yra priklausoma nuo Rusijos karinių išteklių tiekimo, paragino nutraukti ugnį, bet nepasmerkė invazijos.
Kinija, daugiau nei dešimtmetį didžiausia Rusijos prekybos partnerė, taip pat dar nepasmerkė pradėto karo.
Tačiau, nepaisant abiejų šalių dydžio, jos nėra pajėgios kompensuoti visus Rusijos energijos eksporto nuostolius.
Praėjusią savaitę Vakarų įmonės ėmėsi skubių ir ryžtingų veiksmų. JK įmonės BP ir „Shell“, taip pat Norvegijos „Equinor“ nusprendė visiškai nutraukti savo veiklą Rusijoje.
Vokietija sustabdė prieštaringai vertinamo dujotiekio iš Rusijos „Nord Stream 2“ sertifikavimą.