Embargas skaudžiau kirstų pačiai Rusijai
Laidoje „Delfi tema“ „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pasakojo, jog šiandien situacija Rusijoje tokia, jog greitai šios šalies nebegalėsime vadinti rinkos dėsniais veikiančia ekonomika.
„Matome, kad Vakarų sankcijos jau verčia įvesti kapitalo kontrolės priemones, traukiasi visos Vakarų kapitalo įmonės.
Minėtas traukimasis toks karštligiškas, kad joms ten tenka palikti turimą turtą, neįmanoma išsigabenti lėšų ir taip yra nukarpomi visi buvę saitai. Tai izoliuoja Rusiją ir ta izoliacija yra itin skausminga, nes, kaip žinia, analizuojant užsienio prekybos balanso rodiklius, matome, kad atmetus energijos nešėjus, tai, naftą ir dujas, Rusija turi gilų neigiamą prekybos balansą su pasauliu“, – aiškino ekonomistė.
Pasak jos, tai reiškia, kad šalis iš išorės turi apsirūpinti tiek tarpinio, tiek galutinio vartojimo prekėmis, kad galėtų patenkinti savo poreikius.
„Tai šio srauto Rusija nebeturės“, – teigė ji ir pridūrė, kad vienintelis kanalas, kuris šiandien dar maitina Rusijos ekonomiką, yra energetikos nešėjai, tačiau šalis jau pralaimi ir čia, mat vis daugiau įmonių, gelbėdamos savo reputaciją, atsisako rusiškos URAL naftos net jei ši parduodama ir su nuolaidomis.
Kaip sakė, Rusijos gąsdinimai, jog ši Europai užsuks dujas, visų pirma skaudžiausiai kistų jai pačiai.
„Europai tenka apie 80 proc. visų Rusijos gamtinių dujų eksporto“, – teigė ekonomistė.
Vadina ekonominiu karu
Kauno technologijos universiteto profesorius, ekonomistas Vytautas Snieška taip pat teigė, kad Rusijai sankcijos yra labai skausmingos.
„Kai yra rinkos ekonomika, sprendimai yra necentralizuoti, jie pasiskirsto tarp daugelio ekonomikos dalyvių, jie renkasi, kas geriausia ir kokiu būdu gaminti, kur pirkti, kas efektyviausia. Dabar, ką matome, iš tikrųjų prasidėjo ne tik kariniai veiksmai, bet ir ekonominis karas, kuriame Rusija dabar yra atpjaunama nuo viso pasaulinio organizmo.
Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra šokas Rusijai ir mums patiems ne viskas bus patogu, bet Rusijoje prasidės kitas etapas – šalis palaipsniui pereis į saviizoliaciją.
Tai jiems padės trumpuoju laikotarpiu problemas sušvelninti, bet turimos atsargos baigsis, o ilguoju laikotarpiu nebebus galima naudotis tuo efektyvumu, kurį užtikrina dalyvavimas pasaulinėje rinkoje. Todėl ilgalaikės perspektyvos nėra geros. Istorijoje buvo šalių, kurios izoliavosi dėl karinių konfliktų, atsilikimas tokiu atveju yra neišvengiamas“, – kalbėjo jis.
Kalbant apie energetinius išteklius, kaip pabrėžė, yra reikalingas visiškas Europos ir Rusijos ryšio nukirtimas, tačiau problema tame, kaip teigė, kad kai kurios šalys yra labai priklausomos nuo Rusijos energetinių išteklių.
„Kalbant apie JAV veiksmus, tai yra demonstracija, kad reikia eiti iki galo, bet kadangi Europai nuostolių daugiau, sankcijų įvedimas užsitempė“, – sakė ekonomistas.
I.Gentytė Pikčienė pridūrė, kad JAV yra vienareikšmiškai lengviau nukirsti bet kokius energetikos nešėjų srautus, nes jie patys yra grynieji naftos eksportuotojai, turi skalūnų pramonę.
„Dabar daugelio akys ir krypsta į skalūnų gavėjus. 2013-2014 m. naftos kaina flirtavo su 100 JAV dol. už barelį, tada įvyko skalūnų revoliucija ir buvo padidinta skalūnų naftos gavyba. Šiuo momentu skalūnų gavėjai tokių ambicijų neturi, jie naudojasi palankiomis naftos kainomis ir didinasi pelnus“, – teigė ji, bet aiškino, kad kol bus padidinta gavyba, ko gero, tik laiko klausimas.
Labiausiai nukentėtų ne Europa
V. Snieška laidoje tikino, kad Rusija Lietuvoje nėra pagrindinis dujų tiekėjas, dujos į Lietuvą patenka ir kitais būdais.
„Galbūt mums teks jas atsivežti iš kitų kraštų, lygiai taip pat ir nafta. Ji nėra pririšta prie vamzdžio, todėl teks vežtis. Be abejo, bus nepatogu, kainos, tikėtina, didės, ypač, trumpuoju laikotarpiu, o įsipilti kuro į baką kainuos dar daugiau“, – prognozavo jis.
I.Genytė Pikčienė teigė, kad Europai kol kas net neužsukus energetinių išteklių importo kranelio, panašu, kad Rusija labai sparčiai keliauja link Šiaurės Korėjos situacijos ir tai nėra trumpalaikis dalykas.
„Kita vertus, kalbant apie Vakarus, Europą ir tą pačią Lietuvą, Ukrainą, kariniam konfliktui pasibaigus, visas regionas turi pakankamai išteklių atsitiesti ir kilti tolyn. Čia yra vienas pralaimėtojas vidutiniuoju laikotarpiu.
Teko skaityti net keletą tyrimų, kad iš bėdos Europa atsigręždama nuo žaliųjų tikslų ir žaliojo kurso diktuojamos elgsenos, ji sėkmingai galėtų ištverti be rusiškų dujų, tiesiog reikia suprasti, kad šiame dujų klausime Rusija pati sau kertasi tą vienintelę išlikusią bambagyslę, kuri ją maitina, nes Europa turi alternatyvų.
Jos yra brangios, nešvarios, tai yra anglimi kūrenami elektrinių sprendimai, bet yra galimybė atsigabenti, kuri bus plečiama, yra rezervų, kuriuos turi visos šalys.
Pavasario šilumos šį sezoną sukaukti pavyktų, o klausimai dėl kitų metų sezono išsispręstų per vasarą. Europa čia nėra tas labiausiai nukentėjęs žaidėjas“, – sakė ji.
V. Snieška pabrėžė, kad trumpuoju laikotarpiu Rusijos ekonomika bandys atsilaikyti, tačiau ilgalaikė perspektyva nėra gera.
„Visgi nereikia nuvertinti ir to, kad paskelbėme embargą ir rusai bėgs iš Ukrainos. Aš manau, jie dar bandys kažką daryti, bet jie patys pradėjo karą, tai dabar turi kentėti ir pasekmes“, – sakė ekonomistas.