Atėjo laikas apmąstyti, kuria kryptimi energetikoje judėsime toliau, ir atnaujinti nacionalinę Lietuvos energetikos strategiją. Darbai šia kryptimi jau vyksta, tačiau Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (LVEA) mano, kad jie galėtų būti atliekami efektyviau.
Šiuo metu strategiją pagal Energetikos ministerijos nustatytas gaires rengia Lietuvos energetikos institutas. Pirminį variantą institutas ministerijai pateikti turėtų rugpjūtį, o tada jis bus pateiktas energetikos srities atstovų svarstymui.
Tačiau, LVEA požiūriu, siekiant, kad strategija būtų maksimaliai kokybiška ir atlieptų šalies poreikius, ji turėtų būti rengiama kitaip negu tai daroma dabar.
1) Verslininkai ir kiti socialiniai partneriai – nevyriausybinės organizacijos, perdavimo sistemų operatoriai ir t. t. – į strategijos rengimą turėtų būti įtraukti daug anksčiau, nuo pat pirmojo etapo. Strategijos koncepcija, tikslai ir ypač prielaidos turi būti išsamiai ir plačiai išdiskutuoti prieš pradedant rengti strategiją, o ne jau ją parengus, kai nebelieka galimybės daryti didesnių negu kosmetiniai pakeitimų.
Rengiant strategiją, turi būti išklausyta ir įvertinta įvairių visuomenės grupių pastabos, pagal galimybes atsižvelgta į jų pasiūlymus.
2) Būtina kiek galima plačiau išnaudoti tiek Lietuvos, tiek kitų šalių ekspertų patirtį. Lietuvoje tikrai esama ekspertų, kurie savo žiniomis mielai pasidalintų nemokamai, taip prisidėdami prie rengiamos energetikos strategijos efektyvumo ir padėdami išvengti labai brangių klaidų.
Akademikai ir energetikos verslo atstovai yra gerai susipažinę su naujausiomis tendencijomis, ateities perspektyvomis ir verslo aplinkos pokyčiais. Pasitelkiant tokias žinias, galima sukurti kokybišką ir pasaulines energetikos tendencijas atitinkančią strategiją.
3) Reikia atsisakyti požiūrio, kad strategija turi būti parengta kuo greičiau. Tai yra aukščiausios svarbos dokumentas, didele dalimi lemsiantis valstybės ateitį daug metų į priekį. Nuo jo priklauso, kokiomis kryptimis plauks milijardinės investicijos.
Blogai parengta strategija reikštų ne tik tai, kad jai rengti išleisti pinigai būtų panaudoti neefektyviai. Dar didesnis pavojus yra valstybei pasirinkti ne tą vystymosi kelią, kuris jai tinkamiausias. Tai atneštų didžiulius nuostolius.
4) Svarbu mokytis iš klaidų. Lietuvoje, deja, jau esame matę ne vieną strategiją, kuri buvo neefektyvi ir neįgyvendinama. Ir beveik visais atvejais to priežastis užčiuopti buvo galima dar rengimo pradžioje.
Į strategijas buvo žiūrima kaip į biurokratinius dokumentus, jos rengiamos iš anksto apsiribojant siaurais, neaišku kuo paremtais tikslais ir neįtraukiant visuomenės. Kai kuriuos strateginius dokumentus kūrė teisininkų kontoros ar kitos institucijos, kurioms energetika yra tolima sritis.
5) Lyginant skirtingas energetikos plėtros alternatyvas, būtina žiūrėti į ateitį. Technologijos nuolat tobulėja, o pasaulinė situacija keičiasi, ir negalima lyginti skirtingų energetikos šakų remiantis tik tuo, kaip efektyviai jos energiją gamino ar kiek jose gaminama energija kainavo praeityje. Būtina remtis naujausiais duomenimis, vertinti profesionalias ateities prognozes, atsižvelgti į klimato kaitą ir tarptautinius įsipareigojimus.
Svarbu pažymėti, kad neteisingai kuriamos strategijos atbaido užsienio investuotojus. Pateiksiu konkretų pavyzdį: Prancūzijos kompanija „Vergnet“ prieš keletą metų norėjo statyti Lietuvoje gamyklą, kuri gamintų vėjo jėgaines Lietuvos ir Rytų valstybių rinkoms, tačiau tada tiesiogiai susidūrė su diskusijomis dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo, pamatė, kaip stringa tokių teisės aktų priėmimas Lietuvoje, ir atsisakė savo planų.
Neapibrėžtumai investuotojams nepatinka, nesvarbu, ar jie yra iš Lietuvos, ar iš užsienio. Dabar bent kelios kompanijos yra pasiruošusios investuoti ir į sausumos, ir į jūrų vėjo jėgaines, bet investicijoms reikalinga stabili politinė aplinka.
Energetika yra didelės trukmės verslas, projektai reikalauja ilgo pasirengimo ir lieka rinkoje dešimtmečius. Todėl norint užtikrinti, kad investuotojai reaguotų į strateginius šalies energetikos tikslus, reikalingas skaidrus ir kvalifikuotas jų formulavimo procesas
LVEA jau ne kartą yra išsakiusi savo siūlymus šalies energetikos sektoriaus plėtrai. Tarp jų – kvotos, skiriamos sausumos vėjo jėgainėms, padidinimas iki 850 MW.
Tokiu atveju vėjas galėtų pagaminti beveik ketvirtadalį Lietuvai reikalingos elektros energijos ir iki 2020 m. elektros importą sumažinti nuo 69 proc. iki 39 proc.
Iš per suskystintų gamtinių dujų terminalą importuojamų dujų šiluminėse elektrinėse, taip pat hidroelektrinėse bei biokuro ir atliekų elektrinėse gaunamos energijos galima padengti didelę dalį likusio elektros energijos poreikio.
Be to, būtina parengti teisės aktus, reglamentuojančius tyrimus, reikalingus vėjo jėgainių statybai jūroje, nes ateityje ši technologija galės užtikrinti ypač didelius žaliosios energijos kiekius.
Tačiau dar svarbiau, nei užtikrinti Lietuvai galimybę naudoti daugiau žaliosios energijos, yra nuosekli valstybės pozicija ir profesionalus strateginis planavimas, nes be šio elemento energetikos sektoriaus plėtra niekada nevyks sklandžiai.