Kokia sąskaita už šildymą priklauso nuo dviejų dalykų: koks šilumos kiekis suvartotas, ir kokia pagamintos šilumos kaina.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) skaičiuoja, kad sausio 1-17 dienomis pastatai suvartojo 4 procentais daugiau šilumos, nei ilgametis vidurkis. Mat šiemet fiksuojama vidutinė -3,9 laipsnių Celsijaus temperatūra, kai daugiametė vidutinė temperatūra siekia -3 laipsnius.
Tačiau pernai tuo pačiu metu vidutinė temperatūra buvo teigiama ir siekė 2,8 laipsnio.
„Šilumos kainos eina atskirai, o sąskaitos dydį lemia šilumos suvartojimas. Už šį laikotarpį iki 17 dienos šilumos suvartojimas jau yra maždaug 4 procentais didesnis, negu būtų įprastinis. Kas bus vėliau, sunku pasakyti, nes kadangi meteorologinė prognozė jau vėl eina į pliusą. Tad greičiausiai kažkokių didelių pokyčių nebus ir tas 4 procentų perviršis išsilygins per šią ir kitą savaitę. Prognozė vartotojams jau yra palanki“, – sako LŠTA prezidentas Valdas Lukoševičius.
Vis tik labai tikėtina, kad suvartotos šilumos jau bus daugiau nei pernai.
„Lyginant su praėjusių metų sausiu, tai žinoma, bus gerokai didesnė sąskaita vien už šį laikotarpį, nes pernai buvo gana šiltas sausio laikotarpis, o šiemet gerokai didesnis minusas. Aišku, kad su lyginant su praeitu sausiu, bus didesnės sąskaitos. Tačiau lyginant su daugiametėmis – kol kas apie 4 proc.“, – paaiškino V. Lukoševičius.
Centriniu šildymu besinaudojančius gyventojus kiek paguosti gali tai, kad šiluma sausį yra pigiausia per mažiausiai 9 metus. Lyginant su pernai, šilumos kilovatvalandė yra atpigusi 11 procentų, o lyginant su 2012 metais – 44 procentais, informavo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Tarp didžiųjų miestų daugiausiai moka klaipėdiečiai (5,26 cento už kilovatvalandę), o mažiausiai – Kauniečiai (3,71 ct/kWh). Tai reikštų, kad už tą patį šilumos kiekį Klaipėdoje tektų mokėti 42 proc. daugiau nei Kaune. Vilniuje šilumos kaina siekia 4,14 ct/kWh.
Pats pigiausias šildymas visoje Lietuvoje – Utenos šilumos tinklų aptarnaujamiems vartotojams (3,54 ct/kWh). O brangiausias – Biržuose, kur UAB „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ aptarnaujami vartotojai turi atseikėti daugiau nei dvigubai daugiau, po 8,67 cento už šilumos kilovatvalandę.
Tenka mokėti priemokas už praėjusią žiemą
Šiemet sąskaitas už šildymą papildomai didina tai, kad pernykštė žiema neleido šilumos tiekėjams padengti patirtų sąnaudų – nebuvo parduotas prognozuotas šilumos kiekis, kuriam priskirtos pastovios šilumininkų sąnaudos.
„Reguliuojamų įmonių kainodara yra klasikinė – ne tik atskiri miestai ar vartotojai, visi tą moka. Nes į šilumos kainą visada įskaičiuojamas kažkoks prognozuojamas parduodamos šilumos kiekis, kuris vėl priklauso nuo klimato sąlygų. Jeigu būna taip, kaip pernai metais, kai žiema buvo švelni ir planuotų šilumos kiekių nebuvo parduota, pastovios sąnaudos, kurios reikalingos ūkio išlaikymui, nebuvo surinktos. Jos automatiškai perskaičiuojamos į kitą šildymo sezoną“, – sako V. Lukoševičius.
Kadangi temperatūrų skirtumai tarp Lietuvos rajonų nėra dideli, visuose Lietuvos miestuose šilumininkams tenka grąžinti dalį nepadengtų sąnaudų.
„Jei būna šalta žiema, tada priešingai – tada jau kitą žiemą iš kainos atimamos šilumos tiekėjų pajamos, kurių buvo surinkta per daug“, – paaiškina V. Lukoševičius.