Tuo metu Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) prie Kraštos apsaugos ministerijos penktadienį taip pat viešai paskelbtoje savo ataskaitoje bei grėsmių vertinime nurodo, jog "Rusija kitų šalių energetinę nepriklausomybę vertina kaip grėsmę savo saugumui". Pusė viso Rusijos federalinio biudžeto gaunama iš naftos ir dujų sektorių, o nuo to atitinkamai priklauso ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų finansavimas, kuris per pastarąjį dešimtmetį išaugo tris kartus.
"Ypatingą grėsmę Lietuvos energetiniam saugumui kelia šalies priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Rusijos Federacijos "Gazprom" ir jo diktuojamų dujų kainų bei tiekimo sąlygų. Gamtinių dujų sektorius yra pažeidžiamiausia Lietuvos energetikos sritis, nes Lietuva išlieka techniškai ir ekonomiškai priklausoma nuo "Gazprom", - rašoma VSD dokumente.
Pasak departamento, problemos dėl dujų kainos ir jų atsargų kaupimo išliko svarbios, nepaisant pernai vykdytos Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformos ir su ja susijusių projektų.
VSD tvirtina, kad Rusija skiria "ypatingą dėmesį Lietuvoje vykdomiems strateginiams energetikos projektams".
"Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių klausimų - ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino AE projekto perspektyvos. Tvirtinama, kad minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių "energetiniam saugumui", nors labiau tikėtina - jų interesams Baltijos regione", - teigiama ataskaitoje.
Pasak departamento, atominių jėgainių Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje statybos bei planuojamų dujų infrastruktūros projektų Karaliaučiaus srityje "ekonominis pagrįstumas ir projektų inicijavimo mechanizmas yra abejotinas". VSD teigimu, šie projektai plėtojami, norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų įgyvendinimą.
"Manipuliuodama energetinių išteklių kainomis ir derybiniais paketais, Rusija siekia kuo ilgiau išlaikyti Lietuvą ir kitas šalis energetinėje priklausomybėje nuo jos išgaunamų energijos išteklių tiekimo. Tikėtina, kad artimiausiu metu Rusija sieks toliau trukdyti rastis alternatyviems energijos išteklių tiekėjams", - teigia departamentas.
Lietuvos karinės žvalgybos - AOTD - ataskaitoje nurodoma, jog Rusija kitų šalių energetinę nepriklausomybę vertina kaip grėsmę savo saugumui.
"2011 metų pabaigoje tuometinis Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas armijos generolas Nikolajus Makarovas pristatė grėsmių kariniam saugumui vertinimą. Kaip pagrindinė grėsmė Rusijos kariniam saugumui nurodytas Vakarų siekis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, pažeidžiant Rusijos ekonominius ir politinius interesus", - rašoma AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Čia pat teigiama, jog Rusijos vadovybė taip vertina Vakarų siekį užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, kadangi jos biudžetas išlieka kritiškai priklausomas nuo pajamų už energetinių išteklių eksportą, o didelės pajamos už naftą ir dujas yra pagrindinė prielaida, leidžianti palaikyti vidaus politinį stabilumą.
Be to, Rusijos ginkluotųjų pajėgų reformos esminio siekio - perginklavimo šiuolaikine ginkluote - įgyvendinimas taip pat priklauso nuo pakankamų biudžeto pajamų už naftą ir dujas.
"Grėsme saugumui laikomi Vakarų žingsniai, darantys esminį neigiamą poveikį Rusijos interesams ir visai jos energetikos politikai. Kita vertus, atskirų Europos valstybių (taip pat ir Lietuvos Respublikos) žingsniai energetinės nepriklausomybės link traktuojami kaip darantys ribotą neigiamą poveikį Rusijos interesams ir darantys įtaką grėsmės saugumui kilimui. Situaciją dar komplikuoja ir tai, kad Rusijos vadovybė energetiką vertina kaip vieną pagrindinių politinės įtakos Vidurio ir Rytų Europoje svertų, todėl itin jautriai reaguoja į bet kokias šio regiono valstybių pastangas didinti energetinę nepriklausomybę", - nurodoma karinės žvalgybos paskelbtame vertinime.
Nepaisant to, kad po 2008-2009 metų krizės Rusijos ekonomika atsigauna, tačiau, kaip teigia AOTD, šiuo metu išlieka struktūriškai silpna ir "labai priklausoma nuo energetikos sektoriaus".
"2012 metais 50,2 proc. Rusijos federalinio biudžeto pajamų gauta iš naftos ir dujų sektorių. Iki 2008 metų pabaigos nuolat didėjusios pajamos iš gamtos išteklių eksporto Rusijai suteikė galimybę kasmet gerokai didinti savo ginkluotųjų pajėgų finansavimą. Per pastarąjį dešimtmetį nominalios gynybos išlaidos išaugo maždaug 6,5 karto. Atsižvelgiant į infliaciją, per minėtą laikotarpį realus ginkluotųjų pajėgų finansavimas išaugo maždaug tris kartus. Ekonominės krizės sąlygomis šis finansavimas augo lėčiau, bet pradedant 2011 metais vis didesnių finansinių resursų skyrimo ginkluotosioms pajėgoms tendencija vėl išryškėjo. 2013 metais Rusija didins šį finansavimą beveik 15 proc., o gynybos išlaidos pirmą kartą viršys 3 proc. BVP ribą (sudarys 3,2 proc.)", - rašoma AOTD vertinime.
Karinė žvalgyba atkreipia dėmesį, jog Lietuva pastaraisiais metais nuolat patiria intensyvias, sistemingas ir į ilgalaikę perspektyvą orientuotas išorės veikėjų informacines atakas.
Jų intensyvumas ypač išauga, kai Lietuva imasi aktyvių veiksmų, įgyvendindama savo užsienio politikos ir gynybos prioritetus bei energetikos projektus.
"Informacinių atakų turinį konkrečiu momentu dažnai lemia tos dienos aktualijos. Kita vertus, informacinių išpuolių objektai nuolat yra tos pačios sritys, pirmiausia – užsienio politika, krašto apsauga, energetinė politika. (...) 2012 metais ypatingas dėmesys imtas skirti "neracionaliems", "nenuosekliems" ir "neteisėtiems" Lietuvos Respublikos veiksmams energetikos srityje", - teigiama vertinime.
VSD ataskaitos dalis viešai paskelbta antrą kartą, Karinė žvalgyba grėsmių vertinimą viešai paskelbė pirmąjį kartą.