Vokietijos energetikos milžinė RWE ir Nyderlandų bei Norvegijos kompanija „SolarDuck“ liepą skelbė, kad bendradarbiaus įrengiant saulės parką Šiaurės jūroje, numatytas 5 MW galios projektas šalia Nyderlandų jūrinio vėjo jėgainės.
Bendrovės nurodo, kad „SolarDuck‟ technologijos yra sprendimas „didėjančiam žemės trūkumui vystant atsinaujinančią energiją‟, o plūduriuojančių saulės elektrinių integravimas į jūros vėjo jėgaines leis efektyviau išnaudoti vandenyno plotą, užtikrins didesnį energijos gamybos balansą.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius neseniai socialiniame tinkle išsakė abejonių dėl poreikio statyti saulės elektrines ant vandens. Bent jau Lietuvoje, pasak jo, artimiausiu metu tokie projektai perspektyvos neturėtų.
„Čia daugiau skirta šalyse, kur tikrai sudėtinga rasti vietos pakankamai kiekiui saulės arba vėjo elektrinių. Pavyzdžiui, Japonija – labai daug žmonių gyvena iš esmės labai mažame plote, didelė dalis kalnai, o elektros vartojimas milžiniškas su ta Japonijos pramone. Lietuvoje nelabai yra prasmės, kadangi elektros vartojimas mažas, o žemės yra apsčiai‟, – „Delfi‟ komentavo M. Nagevičius.
Jo teigimu, Šiaurės jūros eksperimentas daugiau nukreiptas į ateitį ir turbūt skirtas kitai lokacijai.
„Prasmė galbūt tokia, kad infrastruktūra yra kaip ir išvedžiota, statoma prie esamų jūrinio vėjo jėgainių. (…) Jeigu būtų atspari, atlaikytų net Šiaurės jūroje, tai gal ateityje jie sugebėtų tą technologiją kažkaip išplėtoti tose rinkose, kur jos poreikis atsiras pirmiausiai, – galvojant apie tą pačią Japoniją ar kitas šalis. Tikrai nemanau, kad čia kalbama apie šitą rinką – apie Skandinaviją, Baltijos šalis‟, – sakė LAIEK prezidentas.
Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) prezidentas Vitas Mačiulis įsitikinęs, kad Lietuvoje ir sausumoje užtenka vietos šiai energijos rūšiai.
„Lietuvoje pakankamai vietos. Galima pasakyti, kad pagaminti visai elektrai, kuri reikalinga Lietuvai, tai reikėtų tiktai 0,03 proc. visos Lietuvos žemės uždengti: tris šimtąsias procento. Taip kad Lietuvoje ploto pakanka.
Yra kai kurių pranašumų ant vandens, nes šiek tiek daugiau generuoja: nuo vandens atsispindi saulės šviesa. Bet tikro poreikio Lietuvai statyti saulės elektrines ant vandens nėra‟, – sako V. Mačiulis.
Valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė‟ pernai vasarį paskelbė, kad bent jau artimiausiu metu nebus tęsiamas plūduriuojančios saulės elektrinės eksperimentinis projektas Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE).
Įrengiant mažos galios jėgainę paaiškėjo, kad ji čia negalėtų būti eksploatuojama efektyviai ir patikimai, todėl antrinės bendrovės „Ignitis gamyba“ ir „Ignitis“ (pastarasis vykdė įrengimą) sutarė statybų nebetęsti, pranešė grupė.
Į mokslo ir inovacijų plėtrą orientuotas eksperimentinis projektas buvo inicijuotas svarstant galimybę išnaudoti Kruonio HAE aukštutinio baseino plotą čia įrengiant plūduriuojančią saulės elektrinę. Bendra projekto vertė siekė 239 tūkst. eurų (be PVM).
M. Nagevičius mano, kad nepriklausomai nuo eksperimentų sėkmės, juos vykdyti būtina, nes nežinia, kokia technologija ar sprendimas ilgainiui pasiteisins ir duos naudos.
„Šnekant apie visus eksperimentinius, bandomuosius projektus galiu tą patį pasakyti, kad visų jų reikia, nes jeigu nedarysi, tai tu niekada iš 30 paskendusių nerasi to vieno, kuris realiai po to padarys proveržį visoje energetikoje.
Tai čia natūralus procesas. Piktintis, kad nepavyko eksperimentas (neverta), pati idėja gal buvo visai įdomi‟, – sako M. Nagevičius.
Jis teigia matantis netgi daugiau prasmės būtent HAE plūduriuojančių elektrinių projektuose, negu jūriniuose.
„Būtų pavykę, būtume išgarsėję, pardavę tą kitiems pasaulyje (…). Artimiausiu metu, jeigu naudotume ne bandymui, o energijos gamybai – tai nematau‟, – apie saules elektrinių ant vandens perspektyvas kalbėjo ekspertas.
V. Mačiulis irgi mano, kad tokios elektrinės aktualesnės kitiems kraštams.
„Yra bandę Danijoje lietuviai statyti tokią elektrinę, nes yra šalių, kur trūksta vietos ir žinau, kad lietuviški moduliai Maldyvuose buvo panaudoti statant elektrinę ant vandens. Taip, yra kraštų, kur tikrai nėra kur tos elektrinės statyti ir tenka naudoti vandenį‟, – sakė jis.
„Gali susidaryti tokia situacija, kad žmogus turi privatų ežerą, o neturi žemės. Arba yra miškas. Tai kodėl nepastatyti ant ežero? Kam jam pirkti kažkur kažkokią žemę – panaudos savo ežerėlį tam reikalui. Paprasta montuoti.
Tiktai, žinote, kadangi pas mus žiemos užšąla, todėl ir buvo Kruonyje problemų, nes reikia labai tvirtus plūdurus statyti, tai brangiau kainuoja. Lengva statyti ten, kur ledas nesusidaro‟, – aiškino ekspertas.
M. Nagevičius sako, kad galima argumentuoti, esą tvenkinio vandens garavimas dėl elektrinės gali sumažėti, tačiau tai nėra labai aktualu Lietuvoje.
„Kokia prasmė statyti tvenkinyje, jeigu šalia – pieva? Jau nekalbu apie stogą. Nebent dėl įdomumo. Galima kažką išmąstyti, kad garavimas šiek tiek mažėja tvenkinio, bet vėlgi, Lietuva nėra ta šalis, kur skaičiuoja išgaravusius litrus ir kiekvienas vandens litras labai brangus‟, – sako jis.
Pasiteiravus, ar nebūtų tikslingiau vėjo elektrinių balansavimui naudoti bangų energiją, M. Nagevičius teigė, kad Europos Sąjungoje šios energetikos aktualumas suvokiamas, tačiau projektai imlūs investicijoms.
„Čia daugiausia Europoje kalbama apie tas šalis, kurios turi daug jūros kranto ir daug potvynių ir atoslūgių ir bangų – tai čia Jungtinė Karalystė, Prancūzija. Ten turi perspektyvos, nes kas yra gerai – pakankamai pastovi elektros energijos gamyba.
Savikaina dabar didelė, ko gero, už atominės didesnė, bet ateityje, daug investavus į mokslinius tyrimus, į tobulinimą, tai ta technologija turi potencialą būti komercine. Bet, aišku, ne Lietuvoje. Nes čia nei potvynių, atoslūgių, nei tų bangų didelių nėra‟, – sakė jis.
Kalbėdamas apie saulės energetikos galimybes, V. Mačiulis sakė, kad modulių efektyvumas vis auga.
„Yra dvipusiai moduliai, kurie panaudoja šviesą ir krentančią tiesiai, ir atspindėtą iš „nugaros‟ šviesą. Galima 10–15 proc. daugiau energijos generuoti. Ir šiaip, modulių efektyvumas visą laiką didėja, tobulėja technologijos‟, – sakė jis.
Energetikos ministerija lapkritį pranešė, kad Lietuvai rengiantis kitąmet skelbti aukcioną pirmojo jūrinio vėjo parko vystymui, planuojamas dar vienas jūros vėjo parkas. Vyriausybė jau pritarė įstatymų pataisoms, kuriose apibrėžiamos konkurso sąlygos dar vieno iki 700 MW jūros vėjo parko vystymui. Pataisoms dar reikalingas Seimo pritarimas.
Pasak ministerijos, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Lietuva pasigamino 37,8 proc. energijos poreikio, beveik du trečdalius jos – 62 proc. – sudarė elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių.