Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas Eltai pasakoja, kad pusė lėšų buvo išnaudota kuomet paraiškų teikti dar negalėjo vidutinio dydžio įmonės. Anot jo, tikėtina, kad tvarka atnaujinta dėl pernelyg mažo kitų rinkos žaidėjų susidomėjimo parama.
„Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatomi perėjimo prie atsinaujinančių išteklių energetikos tikslai. Pačiai valstybei juos pasiekti būtų per didelė našta, todėl atsinaujinančių išteklių investicijoms siekiama pritraukti privataus kapitalo. Parama tampa gan reikšminga paskata.
Vis tik akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju trūkumų yra, mat pareiškėjai nebuvo aktyvūs, kaip tikėjosi Energetikos ministerija ir LEA. Tai turbūt viena iš priežasčių, kodėl nuspręsta išplėsti galimų paramos gavėjų sąrašą. Mano nuomone, priemonė kol kas nebuvo sėkminga, nes procesas pernelyg sudėtingas paprastam vartotojui: reikalavimai neaiškūs, sistema nepatogi, neintuityvi, o paraiškų svarstymas užtrunka“, – pasakoja A. Karazinas.
Pigesnės galimybės įsigyti elektrinę dar nėra buvę
LEA Komunikacijos vadovė Vida Danilevičiūtė Černiauskienė Eltai pažymi, kad parama pasinaudoti galės tiek elektros gamintojai, tiek gaminantys vartotojai, kurie savo verslo veiklą vykdo ne trumpiau nei vienerius metus. Elektrinės įsigijimo ir montavimo darbai galės būti pradėti tik po paraiškos pateikimo, o finansavimo procentas skirsis.
„Paraiškų vertinimas ir sprendimai dėl finansavimo priimami eilės tvarka, pagal paraiškų registracijos datą. Įmonės, ūkininkai ir bendrijos, kurių bent vienas dalininkas yra įmonė arba ūkininkas, gali gauti finansavimą, siekiantį 35 proc. nuo fiksuotojo vieneto įkainio. Kitos bendrijos ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, siekiantys įgyti bendrijos statusą, – 45 proc.“ – vardija pašnekovė.
V. Danilevičiūtė Černiauskienė atkreipia dėmesį, kad finansavimas skiriamas pagal fiksuotą vieneto įkainį, todėl įsigyjant elektrines reikėtų pasidomėti rinkos kainomis.
„Taikomas fiksuotas vieneto įkainis – 1073,42 Eur už 1 kW įrengtos saulės elektrinės, be PVM. Pavyzdžiui, ūkininkui įsirengus reikalavimus atitinkančią 100 kW saulės elektrinę, bus išmokėta beveik 37 570 Eur, nepriklausomai, kiek ūkininkas bus sumokėjęs faktiškai, t. y. mokama pagal įkainį už 1 kW, o ne pagal tai, kiek faktiškai pareiškėjas sumoka tiekėjams ar rangovams“, – sako V. Danilevičiūtė Černiauskienė.
Remiantis LEA pateiktais šių metų rugpjūčio mėnesio duomenimis, saulės elektrinės įrengimas ant nuosavo pastato stogo Lietuvoje vidutiniškai kainuoja apie 588 Eur/kW. Ši suma apima saulės modulių, montavimo konstrukcijų, inverterių, valdymo įrangos, projektavimo ir kitų paslaugų kainas. Įsigyjant nutolusios saulės elektrinės dalį, 1 kW kaina šiuo metu vidutiniškai siekia 1140 Eur/kW.
Visgi, pasak įmonės „Solitek“ pardavimų vadovės Sandros Garšanikovienės, geresnių sąlygų dar nėra buvę.
„Ši parama yra didžiulė pagalba kiekvienam verslui, o su dabartinėmis rekordiškai mažomis įrengimo kainomis jėgainė atsiperka per 1–2 metus. Veikia ji mažiausiai 30 metų (tiek suteikiama garantija) ir ilgiau. Reikia nepamiršti ne tik akivaizdžios finansinės naudos, kuri stipriai sumažina elektros energijos kainas ir apsaugo nuo svyravimų, bet tai yra galimybė naudoti švarią elektros energiją ir būti nepriklausomiems, ypač papildomai įsirengus elektros energijos kaupiklius, kuriems paramos taip pat numatomos“, – įsitikinusi S. Garšanikovienė.
Svarbu tiksliai įvertinti elektros poreikį
A. Karazinas atkreipia dėmesį, kad verslai, prieš naudodamiesi parama, turėtų gerai įvertinti, kokio galingumo saulės elektrinės jiems reikės.
„Nuo šių metų pradžios, naujai įsirengiantiems saulės elektrines verslams nebetaikomas „net-metering“ modelis ir atsiradusio elektros gamybos pertekliaus pasisaugoti tinkle nebepavyks. Svarbu statytis tokio galingumo elektrinę, kuri patenkintų esamus poreikius gamybos metu. Lietuvos geografinėje platumoje fiksuoto kampo (nejudanti) saulės elektrinė optimaliai iš 1 kW instaliuotos galios gali sugeneruoti 900–1200 kWh energijos per metus“, – sako A. Karazinas.
Anot jo, paprasčiausi reikalavimai keliami 30kW jėgainėms įsirengti, o viršijus 100kW jau privaloma diegti automatinę nuotolinio valdymo funkciją. Didėjant galiai funkcijos plečiasi ir sprendimai sudėtingėja, tad svarbu atkreipti į tai dėmesį.
LEA specialistė Eltai pasakoja, kad elektros energijos poreikiai įmonėse labai skiriasi. Kartais neatitinka net duomenys pateikti oficialiose audito ataskaitose, todėl verslininkams vertėtų atidžiai paskaičiuoti, kokio galingumo jėgainė pateisins jų lūkesčius.
„Apie 20 tūkst. kv. m. administracinis pastatas bendroms reikmėms, t.y. įrangai, apšvietimui ir kitiems buitiniams poreikiams, per metus suvartoja apie 500 MWh elektros.
Tačiau LEA ekspertams peržiūrėjus kelių didžiausių šalies pramonės sektoriaus gamybos įmonių atliktus energijos vartojimo auditus, kuriuose joms siūloma įsirengti 500 kWh saulės elektrines, paaiškėjo, kad tokios elektrinės energijos kiekis padengtų tik apie 6-10 proc. didelės gamybos įmonės energijos suvartojimo“, – atskleidžia pašnekovė.