Saulės elektrinės prijungimas turėjo atsieiti nemenką sumą, bet ESO persigalvojo: mokyklai „nurašė“ milijoną, gyventojui – 16 tūkst. eurų

Saulės elektrinę naujame būste nusprendęs įsirengti vyras nemaloniai nustebo dėl gautų skaičiavimų, kad tinklo rekonstrukcija pareikalaus iš jo papildomų 16 tūkst. eurų. Papasakojus istoriją žiniasklaidai vyro laukė dar viena staigmena, tačiau operatorius turi savo paaiškinimą, teikiantį vilties ir kitiems vartotojams.

Vartotojas: elektrinė niekada neatsipirktų

Robertas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) sakė „Delfi“, kad Vilniuje, Bajoruose, pernai rugsėjį įsigijo kotedžą, ketino įsirengti 10 kilovatų (kW) galios saulės elektrinę.

„Pasirodo, yra problema: jeigu anksčiau išgraibo transformatorinėje laisvus kilovatus, kitiems gyventojams kaip ir nebelieka“, – komentuoja Robertas.

Pasak jo, nors valstybė ragina pretenduoti į paramą saulės elektrinei, tokiems žmonių norams užkertamas kelias tinklo infrastruktūroje.

„ESO transformatorinėje nėra pakankamai galios, todėl joje reikia atlikti rekonstrukcijos darbus. ESO iš manęs paprašė kompensuoti pusę rekonstrukcijos darbų sumos, – man tektų mokėti 16 tūkst. eurų už 100 kW galios įrengimą, nors man reikia tik 10 kW.

Žinoma, man sumokėjus 16 tūkst. eurų vien už darbus, vėliau įsirengiant elektrinę dar už 4 tūkst. eurų, tai niekada neatsipirks, todėl tenka saulės elektrinę pamiršti“, – pirmąjį savo istorijos etapą papasakojo vyras.

Preliminari rekonstrukcijos kaina jam turėjo siekti 15971,59 euro (su PVM). Bendra darbų suma (skaičiuojant ir su ESO dalimi) – dvigubai didesnė. Anot jo, be valstybės subsidijos pati elektrinė jam kainuotų dar 6 tūkst. eurų.

Robertas sako, kad iš ESO sulaukęs informacijos, jog transformatorinėje, prie kurios prijungtas kotedžas, nebėra laisvos galios saulės elektrinei, nes likę tik laisvi 0,8 kW (o vartotojui reikia 10 kW).

„Taigi, saulės elektrinę sudėtinga įsirengti ne tik dėl to, kad tapo sunku jau ir APVA paramą gauti, bet ir dėl to, kad ESO reikalauja sumokėti tokias tūkstantines sumas. Įstatymas nenumato ESO pačiai atlikti tinklo rekonstrukciją“, – teigia vyras.

Robertas pasigedo operatoriaus detalių, kodėl darbai turėtų apskritai tiek kainuoti. Jis teigia kreipęsis ir į reguliuotoją, tačiau sulaukęs aiškinimo, kad svarbiausia, jog ESO neprašytų už rekonstrukciją daugiau kaip 50 proc. bendros sumos.

ESO: atsijunginėtų elektrinės

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) teigia, kad minėtas rajonas nėra išskirtinis, panaši situacija gali susiklostyti ir kituose tinklo taškuose.

„Teisės aktuose numatyta, kad bendrovė privalo prijungti elektrines taip, kad jos sklandžiai veiktų esant ribiniams tinklo apkrovimams (turint omenyje ir generuojamą elektros energiją, ir vartojamą galią).

Prijungiant elektrines yra vertinama, kokia maksimali įtampa buvo fiksuota susijusiame žemos įtampos tinkle, prie kurio numatoma prijungti kliento elektrinę“, – sako ESO Ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė.

Anot jos, išduodant prijungimo sąlygas klientui buvo įvertintos pastarojo pusmečio tinklo maksimalios įtampos, pagal kurias atlikus skaičiavimus buvo numatyta, jog veikiant elektrinei maksimalia galia, ESO žemos įtampos tinkle įtampos būtų per aukštos ir dėl to galėtų atsijunginėti tiek kliento elektrinė, tiek susijusios kaimyninės elektrinės.

„Išvengti tokių situacijų yra numatoma tinklo plėtra, padidinant jo pajėgumą taip, kad visos elektrinės po prijungimo veiktų sklandžiai. Būtent todėl ir buvo paskaičiuota sąmata su tinklo rekonstrukcija“, – sako R. Juodkienė.

Elektrinių prijungimo su rekonstrukcijos poreikiu statistika:

Aukščiau pateiktoje statistikoje sausį pašoka rekonstrukcijos kaina – ESO šią aplinkybę paaiškino tuo, kad pastaruoju metu buvo išduota nemažai techninių sąlygų, kuriose numatyta tinklo rekonstrukcija. Taip esą nutinka vis dažniau, nes yra vis daugiau klientų, kuriems numatomas ne tik žemos įtampos tinklo dalies atnaujinimas, bet ir vidutinės įtampos dalies atnaujinimas, o tai, atitinkamai, kainuoja brangiau.

Tokie sprendiniai būtini dėl vis didėjančio generuojančių įrenginių skaičiaus, didesnio tinklų užimtumo ir aukštesnės įtampos tinkluose, sako operatorius.

Į klausimą, ar gaminančiais vartotojais norintys tapti asmenys gali susitarti ir pasidalinti tenkančią rekonstrukcijos kainą, bendrovės atstovė atsakė teigiamai: „kooperuotis ir dalintis išlaidas galima“.

Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius komentavo, kad sunku tikėtis, jog elektros vartotojų pinigais būtų finansuojamas tinklo stiprinimas vienišoje sodyboje, tačiau kitur praverstų aktyvesni veiksmai.

„Labai priklauso nuo aplinkybių. Tam tikrais atvejais ESO tikrai galėtų proaktyviai investuoti į tinklo plėtrą tose vietose, kur tų gaminančių vartotojų numatomas skaičius didesnis. Kaip tik skaičiau naujieną, jog numato suteikti ESO apie 80 mln. eurų paramą, kad jie investuotų į tinklo sustiprinimą tokiems atvejams“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius.

Pasak jo, būtų naudinga suteikti įrankį ESO investuoti į tinklą, nustatant „sėkmės kriterijus“ arba pagrindinius veiklos rodiklius (KPI), kad kasmet būtų investuojama konkreti suma, siekiant papildomai prijungti tam tikrą skaičių gaminančių vartotojų.

„Jeigu taip būtų, tikrai būtų naudinga, smarkiai sumažėtų tokių laiškų vartotojams su tūkstančių eurų reikalavimais“, – sako ekspertas.

Į skaitytojo nepasitenkinimą dėl lakoniškos preliminarios sąmatos M. Nagevičius reaguoja sakydamas, kad viena vertus, būtų gerai žinoti, už ką žmogus turi susimokėti, kita vertus, nelabai realu, jog kiekvienam atvejui bus pateikiamas smulkus kainynas.

„ESO puikiai supranta, kad niekas tų 16 tūkst. eurų nemokės – padaryti tą tikslią sąmatą kainuoja pinigų. Išeitų pinigų išmetimas“, – aiškina LAIEK prezidentas.

Netikėtas posūkis

Tačiau pasakojimas čia nesibaigia. „Delfi“ gavo ESO atsakymą savaitgalį, sekmadienį, vasario 11 dieną. Bet kitą dieną su redakcija susisiekęs Robertas pasidžiaugė, kad rekonstrukcija jam kainuos jau 0 eurų – prijungimas bus nemokamas. Vienintelis paaiškinimas, kurį jis gavo: peržiūrėtos sąlygos.

„Šiandien (pirmadienį) gavau pranešimą, kad peržiūrėjo dar kartą tas sąlygas ir prijungė už 0 eurų. Ką tik pasirašiau. Tiesiog parašė, kad peržiūrėjo sąlygas.

(Iš pradžių – red.) sakė, kad nėra laisvos galios, yra tik 0,8 kilovato, o man reikėjo 10 (kW) ir dabar parašė, kad nereikės nei rekonstrukcijos, nieko“, – teigė būsimasis gaminantis vartotojas.

Jis teigia susitaręs su rangovais Kaune, kurie pasiūlė elektrinę už 5,9 tūkst. eurų.

„Dabar įrenginėsiu be paramos, o paskui bandysiu ją gauti“, – teigė Robertas.

„Delfi“ papildomai kreipėsi į operatorių, kas gi pasikeitė, kad vartotojui nieko nereikės mokėti. Bendrovė komentavo, kad gauta naujų duomenų.

„Išmaniųjų skaitiklių duomenų bazėje yra nuolat atnaujinama techninė tinklo informacija. Konkrečiai šiuo atveju, gavus naujus duomenis apie vyraujančios įtampos grafiką, pagal kurį skaičiuojami elektrinių prijungimai, buvo įvertinta, kad rekonstrukcijos atlikti nereikia“, – teigia bendrovė.

Anot jos, techniniai tinklo parametrai nuolat keičiasi ir kartais pasitaiko situacijų, kai sprendiniai klientams paprastėja.

Ir jei po sutarties apmokėjimo atliekant informacijos pervertinimą ir atnaujinimą sprendiniai paprastėja bei rekonstruotino tinklo dalis mažėja arba jos visai nereikia, – klientams tokiu atveju dalis arba visos lėšos yra grąžinamos pagal faktiškai atliktus darbus, teigia operatorius.

Į klausimą, ar dalis kitų gyventojų, kuriems paskaičiuotos didokos sumos rekonstrukcijai, gali tikėtis tokio perskaičiavimo ir galbūt apskritai „atleidimo“ nuo bet kokių papildomų išlaidų, ESO komentavo, jog tokių situacijų gali pasitaikyti ir dažniau.

„Todėl rekomenduojame klientams pasikreipti po kurio laiko iš naujo“, – rekomenduoja skirstymo tinklų operatorius.

Planuojami pakeitimai

Prieš savaitę ESO skelbė, kad „rado kompromisą“ su Smalininkų technologijų ir verslo mokykla dėl saulės elektrinės ant pastarajai priklausančio bendrabučio stogo. Iš pradžių mokykla sulaukė skaičiavimų, kad prijungimas kainuos 1 mln. eurų (su PVM).

Bet pagal pasirašytą sutartį elektros generacija į tinklą sieks 10kW, o dar 20 kW mokykla panaudos savo reikmėms ir ši energija į tinklą nebus generuojama.

„Šio prijungimo atveju nereikės tinklo rekonstrukcijos ir tai klientui papildomai nekainuos, tad visas gautas paramos lėšas mokyklos administracija galės nukreipti saulės elektrinei įrengti“, – teigta ESO pranešime.

Operatorius pažymėjo, kad sprendimą pavyko rasti ne iš karto, bet vis dėlto: atlikus detalią kliento elektros vartojimo profilio analizę bei apskaičiavus saulės elektrinės tikėtiną generaciją, padaryta išvada, kad klientui užtenka mažesnės leistinos į ESO tinklą generuoti galios, įsirengiant norimos 30 kW galios elektrinę.

Šiuo metu ESO veiklą reguliuojančios institucijos svarsto ir planuoja pakeitimus – norima atnaujinti prijungimo įmokos skaičiavimo metodiką ir kitus reikalingus teisės aktus, sako bendrovė.

Pasak jos, pakeitus pastaruosius būtų galima naudotis klientui palankesne prijungimo kainos nustatymo metodika, kuri prijungimo įmokas paskirstytų tolygiau tarp visų norinčių įsirengti elektrines klientų. Šis pakeitimas būtų naudingas ypač tiems, kurie šiuo metu prijungimas kainuoja labai brangiai.

Pagal dabar galiojančius teisės aktus, tinklo rekonstrukcijos kaštus lygiomis dalimis dalinasi operatorius ir norintis prisijungti gaminantis vartotojas.