Pirmieji išsikvėpimo ženklai?
„Matau pirmuosius ir jau gana ryškius gaminančių vartotojų, statančių saulės elektrines, rinkos įsisotinimo požymius“, – socialiniame tinkle rašo Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius.
Jo skaičiavimu, vidutiniškai per dieną išduotų techninių sąlygų gaminantiems vartotojams bendroji galia nukrito iki lygio, kuris buvo dar 2022 metų pradžioje. Be to, esą jau trečią mėnesį mažėja ir per dieną naujai prijungiamų gaminančių vartotojų bendra galia.
„Bus nepasiekta energetikos ministro prognozuota 1 GW saulės energetikos galia dar 2023 metais“, – liepos pabaigoje perspėjo M. Nagevičius.
Pasak jo, nereikia pamiršti, kad valstybės parama gyventojams jau teikiama, tai yra, negalima manyti, kad žmonės kažko dar laukia ir kils naujas įsirengimų spurtas.
„Kas norėjo, kas galėjo, tai didelė dalis jų jau pasistatė. Tai ir vadinu prisisotinimu, grynai pagal tai, kiek yra gyventojų, kurie turi galimybę pas save pastatyti saulės elektrinę, turi pakankamai lėšų, turi noro tą daryti“, – „Delfi“ komentavo energetikos ekspertas.
Gaminančių vartotojų plėtra 2023 metais (rugpjūčio 3 dienos duomenimis) – atkreiptinas dėmesys, kad rugpjūčio statistika neišsami:
Energetikos ministras Dainius Kreivys balandžio pabaigoje Seime sakė, kad jeigu bus išlaikyta dabartinė atsinaujinančios energetikos plėtra, šalis 2030 metais ne tik padengs savo elektros poreikį, bet ir galės ją eksportuoti.
„Noriu pasidžiaugti mūsų saulės ir vėjo energetikos plėtra (...) Saulės energijos instaliuota galia pasiekė 665 megavatus. Tikėtina, kad šiais metais saulės elektrinių galia pasieks 1 gigavatą. Tai tikrai absoliutus rekordas“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Delfi“ domėjosi ir Energetikos ministerijos pozicija, ar pavyks pasiekti suminės 1 GW saulės elektrinių galios dar šiais metais. Gavę komentarą, tekstą papildysime.
Primena dramatiškus 2022-uosius ir pakitusią padėtį elektros rinkoje
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nekomentavo konkrečių M. Nagevičiaus skaičiavimų, tačiau atkreipė dėmesį, jog išduodamų techninių sąlygų skaičiai (pateikiamų prašymų – taip pat), lyginant metus su metais, skiriasi dėl kelių priežasčių.
„Viena jų – APVA parama, kuri skelbiama skirtingu laiku ir šiemet, pavyzdžiui, paraiškų pateikimo terminas buvo prailgintas. Įtakos turi ir sezoniškumas. Dabar, kai elektros kainos sumažėjusios, žmonės linkę pinigus leisti, pavyzdžiui, atostogoms ar investuoti kitur, ne į saulės elektrines“, – teigia ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Ji pabrėžia, kad vienas didžiausių veiksnių susidomėjimui saulės energetika – būtent sumažėjusios elektros kainos.
„Žmonės nebelinkę skubėti ir kuo greičiau įsirengti saulės elektrinę, nes kainos „neverčia“ to daryti tuoj pat”, – sako atstovė.
Nutolusius saulės elektrinių parkus plėtojanti bendrovė „Ignitis“ taip pat akcentavo elektros kainas biržoje.
„Natūralu, kad po pernai ištikusios elektros rinkos turbulencijos, kuri kainas buvo iškėlusi iki rekordinių aukštumų, gaminančių vartotojų skaičius augo žaibiškai“, – sako „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Dabar, pasak jos, atokvėpis elektros energijos rinkoje, stabilizavusios rinkos kainos nuėmė įtampą nuo gyventojų pečių.
„Todėl normalu, kad susidomėjimas saulės elektrinėmis yra mažesnis. Situaciją vertiname kaip natūralų rinkos prioritetų pokytį“, – teigia ji.
L. Beganskienė pripažįsta, kad nutolusių parkų paklausa aprimo.
„Išties, buvo laikotarpis, kai nutolę saulės parkai būdavo iššluojami per mažiau nei penkiolika minučių, nes paklausa buvo didesnė nei pasiūla dėl daugelio priežasčių. Šiuo metu rinka veikia sveikai, be kraštutinumų, o vystytojai, turėdami galimybę pasiūlyti nuolaidas, jas ir siūlo“, – teigia atstovė.
Bet, kaip leidžia suprasti ekspertas, čia ir yra problema – paskatų toliau vystytis saulės energetikai mažėja, o jokių eilių pas rangovus jau nebėra.
„Tai irgi rodo, kad tikėtinas saulės energetikos plėtros lėtėjimas. Sumažėjusios elektros kainos ir išaugusios paskolų palūkanos irgi potencialių investuotojų taip smarkiai nebetraukia investuoti į nuosavą gamybą“, – socialiniame tinkle rašė LAIEK prezidentas.
M. Nagevičiaus teigimu, padalijus naujausio 40 mln. eurų kvietimo valstybės paramą saulės elektrinėms, gaminančių vartotojų plėtra dar sulėtės, nes net ir planuojantys statyti saulės elektrinę veikiausiai lauks kito kvietimo.
Elektros kainų palyginimas šių ir praėjusių metų vasarą:
Ekspertai: dalis žmonių tiesiog neturi pinigų
Saulės elektrines įrengiančios bendrovės „Evecon“ vadovas Giedrius Kvedaravičius sako, kad ant namų stogų elektrinių įrengimo plėtra lėtės. Jis teigia, jog Lietuvoje yra 1,6 mln. namų ūkių, iš kurių tik apie 400 tūkst. yra nuosavi namai ir tik pusė jų turi tinkamą stogą elektrinės įsirengimui.
„Pati rinka yra apie 200 tūkst. namų, kai dabar elektrines įsirengusių yra apie 50 tūkst., kas reiškia, kad 25 proc. rinkos – ketvirtadalis – jau turi įsirengę saulės elektrines.
Manau, kad tolimesnė nuosavų saulės elektrinių plėtra ant namų stogų lėtės, nes norint įsirengti tokią elektrinę vis daugiau reikės investuoti į ESO tinklą, nebebus techninių galimybių prijungti elektrinę“, – sako G. Kvedaravičius.
„Juk ne kiekvienas gyventojas turi laisvus 5–10 tūkst. eurų elektrinės įsigijimui, o valstybės kompensacija gaunama tik po elektrinės įsirengimo ir dažnu atveju būna nepakankama.
Būtent dėl to šiandien bankai bei elektros tiekėjai turi aktyviai užsiimti, kuriant elektrinės pastatymo finansavimo produktus, nes tik tokiu būdu galėsime stipriai plėsti nuosavų saulės elektrinių tinklą“, – sako „Evecon“ vadovas.
M. Nagevičius taip pat svarsto, kad kai kuriems žmonėms tiesiog trūksta pinigų elektrinei.
„Čia yra visa problema. Jis galbūt ir nusipirktų tą kilovatą, bet šiuo metu neturi 1400 eurų. Tai geriau moka kiekvieną mėnesį po kažkiek, keliasdešimt eurų už elektrą: šitai jis gali daryti, o iš karto sukaupti 1,5 tūkst. eurų, net jeigu jam trečdalį grąžina valstybė, fiziškai negali“, – „Delfi“ sako ekspertas.
Jis pridūrė, kad pagrindinė grupė žmonių, norėjusių spręsti savo elektros energijos sąskaitų problemą, – tai jau padarė arba daro dabar.
„Didžioji dalis Lietuvoje esančių elektros vartotojų, 80 proc. visų vartotojų už elektrą moka labai nedaug – ne dėl to, kad pigiai moka, bet dėl to, kad mažai elektros suvartoja. Jie gali sau leisti nusipirkti tą kilovatą, tiesiog jiems tai nėra labai svarbus klausimas – juos reikia įtikinėti, kad pradėtų apie tai galvoti“, – sako M. Nagevičius.
Planuojami nutolę parkai iki 15 MW
„Ignitis“ mano, kad nusistovėjusių elektros rinkos kainų ir atokvėpio kontekste nereikėtų pamiršti, jog ne tik finansinis aspektas ir noras sutaupyti lemia poreikį tapti gaminančiu vartotoju.
Kalbėdama apie perspektyvas ji sakė, kad įmonė bendradarbiauja su vystytojais, kurie atsinaujinančios energetikos platformoje eparkai.lt ketina pasiūlyti didelius ir itin didelius nutolusius saulės parkus.
„Jei anksčiau vystytojai ateidavo su pasiūlymais 1–1,5 MW parko vystymui, tai šiandien kalbame su vystytojais, kurie pasirengę statyti 8–15 MW nutolusius saulės parkus. O tai reiškia didėjančią pasiūlą ir dėl to natūraliai ilgėjantį realizacijos laiką. Tai kurs sąlygas sveikai konkurencijai ir naudą klientui, nes vystytojai yra ir bus pasirengę kovoti dėl rinkos dalies.
Ką dar stebime, tai augantį vystytojų kūrybingumą dėl sprendimų, ką pasiūlyti klientui, kokius patrauklius nutolusio saulės parko įsigijimo sprendinius pateikti ir pan.“, – sako L. Beganskienė.
Siūlo orientuotis į nuotolinių elektrinių plėtrą
„Evecon“ vadovas G. Kvedaravičius sako, kad norint plėsti saulės energijos gamybą ir naudojimą reikėtų nacionaliniu lygmeniu pradėti skirti daugiau dėmesio 1,2 mln. butų ir 200 tūkst. namų, kurie fiziškai negali įsirengti nuosavos elektrinės. Tai yra, jis akcentuoja būtent nutolusias elektrines.
Pasak jo, tolesnis gaminančių vartotojų skaičiaus augimas daugiausiai įmanomas tik per nutolusių gaminančių vartotojų modelį, nes didžioji dalis šiandieninių vartotojų gyvena butuose arba namuose, kuriuose nuosavą saulės elektrinę įrengti nėra įmanoma.
„Šiuo metu nutolusių saulės elektrinių modelis yra vienintelė reali galimybė gyventojams pasigaminti sau elektros energijos ir tapti gaminančiais vartotojais“, – sako jis.
Pasak jo, nutolusių gaminančių vartotojų modelis yra inovacija ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos bei pasauliniu lygmeniu, todėl dar nėra stipriai paplitęs, dažnai jį supa mitai, stinga supratimo. Situaciją pagerinti esą galima būtų keliomis kryptimis:
- Nuosekli ir nepertraukiama parama nutolusių elektrinių įsigijimui.
- Svarbu, kad politikos formuotojai užtikrintų apskaitos stabilumą, jos nekeistų investicijų atsipirkimo laikotarpiu.
- Itin svarbus parkų vystytojų sąžiningumas ir profesionalumas. Šiandien nemažai baimės gyventojams esą kelia parkų vystytojų administracinis mokestis, baiminamasi, kad bendrovės nepagrįstai jį pakels.
- Elektros energijos tiekėjai turėtų suprasti, kad gaminančių vartotojų plėtra yra strateginis tikslas nacionaliniam šalies saugumui užtikrinti, ir šiame procese turėtų bendradarbiauti nesiekdami „išspausti maksimalaus pelno iš gaminančių vartotojų“, teigia G. Kvedaravičius.
„Jei visos šios dedamosios pradėtų veikti kartu, ir gaminančių vartotojų plėtrą matyti kaip itin svarbų šalies nacionalinį tikslą, tai tikrai užtikrintų atsinaujinančios energetikos auginimą ir stiprinimą Lietuvoje“, – sako „Evecon“ vadovas.
Tarp rekomendacijų – didesnės investicijos į tinklą, lengvatinės paskolos
M. Nagevičius teigia, kad norint toliau palaikyti saulės energetikos plėtrą, reikės imtis papildomų palengvinimų, pavyzdžiui, numatyti bendras valstybės investicijas į tinklo stiprinimą – tam, kad tie žmonės, kurie negalėjo prisijungti, galėtų tai padaryti dabar.
„Dabar, sakykime, pradeda eiti didelė dalis tų neigiamų atsakymų, žmonės negali statyti saulės elektrinės, nes iš ESO ateina, kad reikia rekonstruoti tinklą. (…) Gal tokiomis priemonėmis būtų galima dar šiek tiek paskatinti gaminančius vartotojus. Bet jeigu nieko nedarysime, tai manau, kad po truputį mažės“, – sakė M. Nagevičius, kalbėdamas apie gaminančių vartotojų tendencijas.
Savo ruožtu ESO neseniai platintame pranešime teigė, kad baigiantis liepai prie tinklo bus prijungta daugiau gaminančių vartotojų nei per visus praėjusius metus.
„Bendras skaičius – 50 tūkstančių gaminančių vartotojų – įspūdingas, be to tai viena svarbiausių dedamųjų transformuojant energetikos sektorių ir kartu didinant visos šalies energetinę nepriklausomybę“, – pranešime sako ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis.
Per pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė prie tinklo prijungė per 17 tūkst. gaminančių vartotojų. Tuo metu pernai iš viso buvo prijungta beveik 19 tūkst.
Per artimiausius trejus metus ESO į tinklo plėtrą investuos daugiau kaip 80 mln. eurų. Šios investicijos turėtų leisti sudaryti tinkamas technines galimybes prijungti gaminančius vartotojus. Lėšas skirs Europos Sąjunga.
ESO sako, kad per dieną vidutiniškai sulaukia po 150 paraiškų saulės elektrinėms įsirengti.
„Duomenys rodo, kad norinčių įsirengti saulės elektrines gretos smarkiai išauga Energetikos ministerijai paskelbus apie paramą įsirengiant saulės elektrines“, – sako operatorius.
Techninių sąlygų išdavimo statistika:
M. Nagevičius mano, kad valstybė galėtų teikti ir finansines garantijas gyventojams, imantiems paskolas.
„Vėlgi, atsirastų pliūpsnis tų norinčiųjų, kurie norėtų pastatyti, bet neturi kišenėje tūkstančio eurų. Jeigu pasiima iš banko pigią paskolą ir bankui tenka mokėti mažiau negu anksčiau mokėjo už elektrą, tai kodėl jam to nepadaryti?
Bet jeigu gauna mažas pajamas, jam bankas neduoda paskolos. Čia valstybė tokiems žmonėms galėtų padėti: ne kažkokias paramas teikti, o suteikti valstybės garantiją bankui, kuris jam skolina pinigų tai saulės elektrinei nusipirkti“, – naujienų portalui kalbėjo M. Nagevičius.
Regionai kol kas pralaimi
Saulės elektrines įrengianti ir parkus vystanti „Elektrum Lietuva“ liepą skelbė, kad gyventojai šiemet toliau aktyviai įsirengia individualias saulės elektrines, pasinaudodami valstybės teikiama finansine parama.
Preliminariu vertinimu, šių metų vidutinis elektrinės galingumas yra apie 9 kW. Tokios elektrinės kaina gal svyruoti apie 870 eurų už kW, o viso tokio galingumo elektrinės projekto vertė sudaro apie 7800–8200 eurų. APVA teikiama parama sudarytų maždaug 2900 eurų, o nuosava investicija galėtų siekti apie 5000 eurų.
Pasak „Elektrum Lietuvos“, diegiant saulės elektrines pirmauja Vilnius, Kaunas, taip pat Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio rajonai ir miestai.
Mažiausias susidomėjimas saulės elektrinėmis yra periferijoje bei pasienio zonose. Šiaurėje – link Naujosios Akmenės, Biržų, Pakruojo, Kupiškio. Rytuose – Ignalinos apylinkės, Švenčionys. Pietuose – Varėnos rajonas, Lazdijai.
„Be kita ko, tai rodo, kad daliai šalies gyventojų saulės elektrinė vis dar yra prabangos prekė, todėl teikiama valstybės parama išlieka labai reikšminga (…) Kaip bebūtų, neblėstanti saulės elektrinių paklausa siunčia signalą, kad tai labai reikalingas produktas“, – pranešime teigia „Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) komentavo „Delfi“, kad, jos duomenimis, šių metų viduryje Lietuvoje vėjo elektrinių galia siekė apie 1200 MW, saulės – apie 700 MW galios.
„Proveržio metai energetikai Lietuvoje buvo 2022-ieji, kai vėjo elektrinių galia, palyginti su 2021-aisiais, išaugo 50 proc. ir viršijo 1000 MW ribą, o saulės elektrinių galia pasiekė 400 MW – taigi, padidėjo apie 2,7 karto, palyginti su 2021 metais.
Sprendžiant pagal ketinimų protokolus, per artimiausius kelerius metus turėtų atsirasti dar apie 2700 MW vėjo elektrinių sausumoje ir net 5000 MW saulės elektrinių“, – sako LEA.
Didžiausi saulės elektrinių skaičiai ir įrengtoji galia birželį buvo šiose savivaldybėse (fiziniai ir juridiniai asmenys):
M. Nagevičius mano, kad norintiems investuoti į saulės energetiką geriau tai daryti dabar, o ne vėliau.
„Jeigu žmonės svarsto, geriau dabar ar vėliau, tai geriau dabar, nes šiuo metu investicijos dar atsiperka, o vėliau jau tas įsisotinimas taip pat reikš ir tai, kad atsipirkimas gali pradėti ilgėti.
Bet esant dabartinėms sąlygoms, kaip viskas dėliojasi, tai panašu, kad geriau dabar investuoti, elektros energijos kainos yra aukštos ir vis taikoma ta net metering'o sistema, kuri yra tikrai palanki gaminantiems vartotojams“, – sako konfederacijos prezidentas.
Neseniai skelbta, kad išnaudojus skirtą sumą, buvo sustabdytas 40 mln. eurų kvietimas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jį paskelbė prieš tris mėnesius ir per tą laiką sulaukė daugiau kaip 15 tūkst. paraiškų šiai sumai.
„Vis daugiau gyventojų domisi ir nori pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių. Gautų paraiškų skaičius ir susidomėjimas auga rekordiškai sparčiai,” – pranešime teigia APVA direktorius Gvidas Dargužas.
Pasak jo, gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje kasmet išauga daugiau nei dvigubai ir didžioji jų dalis pasinaudoja valstybės parama saulės elektrinei įsirengti. Per pirmąjį šių metų pusmetį gauta beveik dvigubai daugiau mokėjimo prašymų nei per visus praėjusius metus.