„Delfi“ ministerijos teiravosi, ar ji turi planų teikti paramą nutolusioms saulės ar vėjo elektrinėms 2023 m. Jos atstovai pateikė nuorodą, kurioje galima rasti įvairių elektros energijos gamybai, naudojimui ir saugojimui skirtų priemonių.
Pavyzdžiui, 2022 m. 27 mln. eurų buvo skirta saulės elektrinių įrengimui namų ūkių poreikiams, 1,5 mln. eurų – saulės elektrinių diegimui daugiabučiuose, 1 mln. eurų – elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimui, 23 mln. eurų – privačių elektromobilių įkrovimo stotelių integracija, o dar 20 mln. eurų – saulės elektrinių įsigijimui iš saulės parkų.
Kaip nurodė Aplinkos projektų valdymo agentūros komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė, kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už elektrines iš saulės parkų gauti baigėsi 2022 m. rugpjūčio 15 d.
„APVA sulaukė beveik 7,5 tūkst. paraiškų už kiek daugiau nei 12,1 mln. eurų. Kvietimui buvo numatytas 20 mln. eurų finansavimas iš Klimato kaitos programos“, – priminė ji.
Šiuo metu ministerijos tinklapyje nurodoma, kad 2023 m. saulės elektrinių įsigijimui iš saulės parkų lėšų nėra numatyta. Kitais metais 50 mln. ketinama skirti saulės, vėjo elektrinių, kaupimo įrenginių įrengimui namų ūkių poreikiams, dar 10 mln. eurų – privačių elektromobilių įkrovimo stotelių integracijai.
Tačiau galbūt APVA likusius 7,9 mln. eurų dar ketinama panaudoti? Ar ministerija apskritai ketina nutolusioms elektrinėms 2023 m. skirti lėšų? Galbūt gyventojams nėra ko laukti ir verčiau nutolusias saulės elektrines patiems be paramos įsigyti jau dabar?
Į šiuos klausimus Energetikos ministerija net ir po savaitę trukusio susirašinėjimo atsakyti negalėjo.
„Siekiame, kad 2030 metais kas trečias namų ūkis būtų energetiškai nepriklausomas, t. y., savo reikmėms elektrą gamintųsi pats, todėl intensyvi valstybės parama nuosavoms elektrinėms, tiek jų įsigijimui, tiek įsirengimui, taip pat elektros kaupimo įrenginiams (baterijoms) tikrai išliks ir 2023 m., ir vėlesniais metais.
Iš karto informuosime visuomenę, kai tik bus aiškios pirmųjų 2023 m. kvietimų paramai datos“, – atsakė ministro atstovė Vita Ramanauskaitė.
Nesusipratimas arba klaida
Tokia ir taip pateikiama informacija buvo pasipiktinęs Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos valdybos narys Giedrius Kvedaravičius.
„Iš tiesų tokią informaciją ir finansavimo planus pavadinčiau nesusipratimu ir galbūt tiesiog klaida ar juodraštiniu variantu“, – „Delfi“ sakė jis.
Pašnekovas pasidalino keliais pastebėjimais.
„Saulės elektrinę nutolusiems gaminantiems vartotojams pastatyti nuo pradžios iki galutinio pridavimo į tinklą užtrunka apie 2 metus. Šiuo metu išduotų plėtros leidimų saulės elektrinėms jungtis prie skirstomojo tinko yra 313 su bendra 713 MW galia, iš kurių net 63 objektai su 247 MW bendra galia privalomai turės būti tik nutolusių gaminančių vartotojų parkais.
Iš praktikos ir diskusijų su „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ekspertais žinome, kad apie 80 proc. jungiamų elektrinių prie skirstomojo tinklo turėtų tapti gaminančių vartotojų parkais. T. y. šiuo metu yra vystoma ir statoma apie 500 MW nutolusių gaminančių vartotojų parkų.
Lietuvoje yra apie 1,6 mln namų ūkių, iš kurių tik apie 40 tūkst. yra įrengusių savo elektrinę arba įsigijusią nutolusią elektrinę. T. y. tai sudaro tik apie 2,5 proc. nuo visų vartotojų, kai pagal nacionalinę strategiją šis tikslas turėjo būti pasiektas 2020 metais, o iki 2030 metų gaminančių vartotojų (GV) skaičius turėtų siekti net 450 tūkst. (30 proc. visų vartotojų). T. y. net su šiais rekordiniai GV plėtros metais, plėtra atsilieka 2 metais nuo strategijoje numatytų tikslų.
Iš minėtų 1,6 mln. namų ūkių tik apie 500 tūkst. yra nuosavi namai ir ne daugiau pusės jų turi tinkamą stogą. T. y. net apie 1,3 mln. namų ūkių negali įsirengti savo asmeninės elektrinės ir jiems nutolę parkai yra patogiausia ir bene vienintelė reali alternatyva turėti savo generaciją.
Žmonės tik dabar pradeda suprasti nutolusių gaminančių vartotojų modelį ir linksta investuoti į savo generaciją. Todėl paramos nenumatymas nutolusiems parkams yra labai žalingas signalas pačiai rinkai. Nes iš karto mažina verslų norą finansuoti šiuos parkus, bankų norą skolinti tokių parkų statyboms bei tiesiog mažina parkų paklausą.
Labai tikimės, kad ministerija peržiūrės šį sprendimą ir ras būdą ir toliau padėti vystytis nutolusiems gaminančių vartotojų parkams, nes tai vienintelis būdas daugiau nei 1,3 mln namų ūkių turėti savo generaciją“, – sakė jis.
G. Kvedaravičius dar pridūrė, kad parama nėra vienintelis būdas, kaip valstybė galėtų paskatinti saulės parkų vystymą.
„Valstybė galėtų sudėlioti aiškią komunikaciją skatinant tapti GV. Tai yra ypač svarbu, nes nutolę parkai yra unikali schema pasauliniu mastu.
Aiški komunikacija dėl GV schemos tęstinumo. Suprantu, kad kyla visokių klausimų dėl elektros kainų ir t. t. Tačiau galėtų pasakyti, kad įsirengus ar įsigijus nutolusią elektrinę kaupimas nesikeis 10 metų ir nustatyti aiškias formules kaip apskaičiuojamas pasinaudojimo tinklais mokestis.
Suteikti garantijas saulės parkų vystytojams. Šiuo metu gan sudėtinga gauti finansavimą iš banko elektrinių vystymui ir reikalinga, kad parkai būtų parduoti prieš juos pastatant, o retas nori pirkti dar popierinius parkus. Jeigu valstybė padėtų išspręsti šią finansavimo spragą, tai stipriai prisidėtų prie parkų pasiūlos ir statybų greičio“, – dėstė G. Kvedaravičius, kuris yra taip pat yra ir vieno saulės parkų vystytojo „Evecon“ direktorius.
Kaip galima panaudoti
„Ignitis“ valdomoje platformoje eparkai.lt šiuo metu galima rasti trijų vystytojų pasiūlymus įsigyti nutolusią saulės elektrinę, tai – tas pats „Ignitis“, jau minėtas „Evecon“ ir „Eko parkai“ (jų atstovai į „Delfi“ užklausą neatsakė).
Tuo metu „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė sakė, kad jie šiuo metu neturi informacijos, jog Vyriausybė būtų priėmusi sprendimą nebenumatyti kvietimų 2023 metams gyventojams saulės elektrinių įsigijimui iš saulės parkų.
„Kalbant apie poreikį skatinti gyventojus įsigyti saulės elektrinę nutolusiame parke ar įsirengti saulės elektrinę ant namo stogo, vienareikšmiškai manome, kad parama gyventojams yra vienas pagrindinių veiksnių, spartinančių atsinaujinančios energetikos plėtrą, didinančių galimybę gyventi švaresnėje aplinkoje ir prisidėti prie tvaresnių sprendimų“, – pridūrė ji.
Pašnekovė dar pastebėjo, kad „Ignitis“ siūloma galimybė gyventojams išsinuomoti dalį vėjo elektrinės nutolusiame vėjo parke yra naujas produktas rinkoje, todėl Vyriausybė apie jų skatinimą taip pat dar nėra informavusi.
Pasiteiravus, kodėl eparkai.lt prie skaičiuoklių vis dar galima skaičiuoti su APVA parama, jei valstybė tokio paramos šiuo metu neteikia, L. Beganskienė atsakė taip:
„Informacijos apie nebeteikiamą paramą ar planus jos nebeteikti – neturime, o eparkai.lt platforma skirta ir tiems klientams, kurie jau dabar turi rezervuotą APVA paramą, kuria gali pasinaudoti įsigyjant saulės parką“.
Galiausiai „Ignitis“ atstovė patikslino, kad gyventojas gali priskirti vieną saulės parko elektrinės dalį prie kelių objektų, bet svarbu paminėti, kad galima priskirti generuojamą galią, t. y. kW, o ne sugeneruotą elektros energiją (kWh), tačiau priskirtą galią galima keisti neribotą kartų kiekį.
„Priėmus „Proveržio paketą“ buvo įteisinta galimybė nuo 2023 m. sausio mėn. priskirti kelis skirtingus generacijos šaltinius prie vieno vartojimo objekto. Tai reiškia, kad vienam objektui, pavyzdžiui, butui, galima įsigyti saulės elektrinės dalį iš skirtingų parkų arba jei vartotojas turi saulės elektrinę ant stogo ir trūksta galios (mažas stogas ar kitos priežastys), tai atsiranda galimybė nusipirkti galios papildomai, pavyzdžiui, iš nutolusio saulės parko“, – pridūrė ji.