Toks 180 tūkst. klientų turinčios įmonės žingsnis tapo viena didžiausių šios savaitės aktualijų, paskatinusia politikų ir institucijų diskusijas dėl tolesnės valstybės politikos elektros energetikos srityje.
Neteisėtais „Perlas Energija“ veiksmus pavadino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ir Energetikos ministerija, pažadėjusi parengti ir pačioje naujos Seimo sesijos pradžioje pristatyti griežtesnę nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimo tvarką.
Savo ruožtu Prezidentūra kalba apie galimą grėsmę, kad elektros tiekėjų rinką kontroliuos trys didieji žaidėjai, todėl ji bus nekonkurencinga, ir ragina atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą bei nuo naujų metų toliau ir labiau kompensuoti dalį elektros kainų gyventojams.
Tam pritarė ir opozicija, už „Perlas Energija“ veiksmus reikalavusi ir Vyriausybės atsakomybės bei netgi prabilusi apie galimą interpeliaciją energetikos ministrui Dainiui Kreiviui.
Naujienų agentūra ELTA apžvelgia reakcijas ir įvykius, kilusius šiam nepriklausomam elektros tiekėjui pripažinus, kad negali atlaikyti rekordinių kainų šuolių elektros rinkose ir privalo pakeisti klientų sutartis.
Griežtos institucijų reakcijos
Rugpjūčio 5 dieną „Perlas Energija“ paskelbė, kad visi iki šiol fiksuotus elektros tiekimo planus turėję įmonės klientai nuo rugsėjo 5 d. mokės pagal biržos kainas. Sprendimas argumentuotas tuo, kad įmonė nebeturi vidinių išteklių ir išorinių rizikų valdymo priemonių toliau išlaikyti kainas, kurias klientai užfiksavo savose sutartyse.
Pirmadienį elektros rinkos reguliatorius pareiškė, kad „Perlas Energija“ pasielgė neteisėtai ir pažeidė vartotojų interesus. VERT teigimu, įmonė privalo kuo skubiau šių planų atsisakyti. Trečiadienį reguliuotojas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą – įtariama, kad įmonė galėjo siekti sau palankios situacijos ir gauti nepagrįstų pajamų realizuojant turimus finansinius produktus ir kitą turtą.
Su žiniomis apie „Perlas Energija“ akibrokštą pirmąją darbo dieną po atostogų pasitiko energetikos ministras D. Kreivys, pirmadienį taip pat pasmerkęs įmonės sprendimą. Jis žurnalistus informavo apie ruošiamas įstatymo pataisas, kuriomis būtų sugriežtinta nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimo tvarka. Pasak ministro, ši istorija aiškiai parodo, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas ir kriterijai yra nepakankami.
„Ministerija artimiausiu metu, per kelias savaites, planuoja pateikti įstatymo pataisas, kurios padidins finansinius įsipareigojimus ir kapitalo reikalavimus tokioms įmonėms bei atitinkamai reikalavimus turėti aukštas kompetencijas energetikos srityje“, – tuomet tvirtino D. Kreivys.
Ministerija dar kreipėsi išaiškinimo į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), prašydama įvertinti, ar „Perlas Energija“ pasielgė teisėtai.
Bendrovės „Perlas Energija“ su klientais pasirašomą vartojimo sutartį išnagrinėjusi VVTAT ketvirtadienį dalį jos sąlygų pripažino nesąžiningomis ir pasiūlė įmonei iki rugpjūčio 26 d. raštiškai įsipareigoti tų sutarties punktų netaikyti. Tai apima nuostatą, jog „Perlas Energija“ turi vienašalę teisę keisti sutarties sąlygas, o vartotojas gali arba su jomis sutikti, arba nutraukti sutartį.
Anot VVTAT, jei „Perlas Energija“ įsipareigos nekeisti klientų sutarčių, tarnyba nutrauks tolesnį sutarties nagrinėjimą, tačiau jei įmonė į nurodymą neatsižvelgs, turės sumokėti iki 100 tūkst. eurų baudą. Tiksli baudos suma siektų iki 3 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais.
Ateinantį antradienį „Perlas Energija“ situacija su visais jos dalyviais bus aptarta ir specialiai rengiamame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje.
Kilo raginimai pratęsti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, kompensacijų mokėjimą
Į kilusią padėtį aktyviai reagavo ir Prezidentūra: šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su VERT pirmininku Renatu Pociumi, taip pat „Perlas Energija“ atvejį nori aptarti su šią savaitę dar atostogavusia premjere Ingrida Šimonyte.
Tuo metu G. Nausėdos patarėjas Vaidas Augustinavičius savaitės pradžioje inicijavo diskusiją, kad derėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą. Dabar numatyta, kad iki 1 tūkst. kWh elektros energijos kasmet suvartojantys gyventojai nepriklausomą tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 d., tačiau V. Augustinavičiaus teigimu, procesas negali būti vykdomas, kol nepatobulinti jį reguliuojantys teisės aktai.
„Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinti, kad liberalizuotas procesas jau veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizavimo etapą galima kalbėti tik vienu žodžiu – atidėti“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė G. Nausėdos patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.
Kiek anksčiau tą nurodančią Energetikos įstatymo pataisą pasiūlė socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, idėjai netrukus palaikymą išreiškė ir kiti Seimo opozicijos politikai.
Kad etapo pabaiga gali būti nukelta, neatmetė ir pats ministras D. Kreivys. Jo teigimu, tai svarstoma, nes šiame liberalizavimo etape tiekėją renkasi daug senyvo amžiaus žmonių, kuriems sunkiau susiorientuoti energetikos rinkoje, daug jų nesinaudoja skaitmeninėmis priemonėmis.
Atidėjimo šalininkai taip pat argumentavo, kad žlugus „Perlas Energija“ patikimumui, kyla rizika, kad rinkoje įsivyraus oligopolija – absoliuti dauguma vartotojų bus tik trijų tiekėjų klientai, todėl gyventojų nepasieks konkurencingos kainos. Šiuo metu beveik 70 proc. buitinių elektros vartotojų yra valstybės valdomo „Ignitis“ klientai, apie 8 proc. jų sutartis sudarę su „Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“ – Latvijos ir Estijos kapitalo įmonėmis.
„Dėl to reikia tobulinti ne tik tiekėjų patikimumą per įstatymų pakeitimus, bet ir sukurti į rinkos augimą orientuotą reguliacinę aplinką, skatinančią patikimų elektros tiekėjų skaičiaus augimą“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Šią savaitę Prezidentūra pateikė dar vieną iniciatyvą – nuo kitų metų pradžios gyventojams toliau taikyti kompensaciją už elektrą. Taip pat siūloma ją didinti, esą dabar numatyta maksimali 9 ct/kWh kompensacija yra nepakankama. Be to, siekiant skatinti gyventojus energiją taupyti, Prezidentūros pasiūlyta įvesti suvartojimo ribą, iki kurios būtų taikoma maksimali kompensacija. Kalbėta apie 150 kWh/mėn. ribą.
„Energijos kainos vis dar pakankamai aukštos, dujų, elektros metinė infliacija liepos mėnesį siekė 60 proc. ir daugiau. Be abejo, elektros ir dujų kainų kompensavimą reikia svarstyti pratęsti kitiems metams – tą tiesiog būtina daryti“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
Opozicija ieškojo valdančiųjų atsakomybės, prakalbo apie interpeliaciją D. Kreiviui
Tuo metu parlamento opozicija netruko pažymėti, kad už „Perlas Energija“ veiksmus atsakinga ne tik pati bendrovė, bet ir valdžia. Anot kai kurių politikų, jei D. Kreivys rudenį neatsakys į visus klausimus dėl susiklosčiusios situacijos, gali būti svarstoma apie interpeliaciją jam.
„Be jokios abejonės, valdžia yra atsakinga už situaciją, nes galų gale ir Energetikos įstatymo 68 straipsnis numato, jog sąnaudų apskaitą ir kontrolę prižiūri VERT. Kitaip tariant, bet kokią elektros energijos tiekimo rinkoje veikiančią įmonę ir ne tik elektros, ir šilumos, vandens, prižiūri valstybės institucija“, – Eltai šią savaitę komentavo socialdemokratų frakcijos seniūnas G. Paluckas.
Jo teigimu, „Perlas Energijai“ atsisakius vykdyti jau pasirašytas fiksuotos kainos sutartis, Vyriausybei nusimesti atsakomybę nei teisine, nei moraline prasme nėra teisinga.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sakė, kad jai pritrūko D. Kreivio paaiškinimų.
„Iki šiol kokius klausimus užduodavome ministrui Kreiviui, jis taip pat atsakė, kad viskas yra ir bus gerai. Dabar jau mes negirdime jokio paaiškinimo, tai gali būti taip, kad rudenį klausimų turėsime ne tik užsienio reikalų ministrą interpeliuojant, bet galimai ir energetikos ministrą“, – Eltai kalbėjo ji.
Tuo tarpu socialdemokratų parlamentarė Rasa Budbergytė šią savaitę Eltai sakė, kad Vyriausybė, Energetikos ministerija, kaip ir VERT, nustatė netinkamas sąlygas įmonėms, norinčioms tiekti elektrą buitiniams vartotojams. Ji teigė, kad „Perlas Energijos“ veiksmai yra netinkamai įgyvendinto antrojo liberalizavimo etapo pasekmė.
„Ar kas nors šiandien yra pasakęs ką nors apie tai, kokias galimybes, kai paleidome į tą liberalizavimą, turėjo nepatyrę rinkos žaidėjai, kurie atėjo tikėdamiesi pirkti, parduoti ir iš to uždirbti? Manau, kad čia yra tikrai didelis neatsargumas, padarytas iš Vyriausybės pusės ir iš rinkos priežiūros institucijos, neįsitikinus, ar tie žaidėjai yra pajėgūs“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Vis tik pats ministras opozicijos pasvarstymų jam inicijuoti interpeliaciją nesureikšmino.
„Aš visą laiką žiūriu į priekį ir kaip ministras sprendžiu problemas, o neieškau kaltų“, – žurnalistams antradienį teigė D. Kreivys.
„Turbūt opozicijos darbas yra toks“, – svarstė jis.
Neįvertino savo galimybių veikti neapibrėžtumų pilnoje rinkoje
Priežasčių, kodėl „Perlas Energija“ ėmėsi veiksmų vienašališkai pakeisti klientų sutartis, šią savaitę ieškojo daug ekspertų. Vieno jų, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktoriaus Virgilijaus Poderio teigimu, įmonė nesugebėjo įvykdyti įsipareigojimų fiksuotus planus pasirinkusiems klientams, kadangi nenumatė „žvėriško“ elektros kainų didėjimo biržoje.
Jo pateiktais duomenimis, kainos „NordPool“ biržoje, kuriai priklauso Lietuva, nuo 2021 metų pradžios išaugo apie 9 kartus: nuo 34 iki 305,3 Eur/MWh. Anot V. Poderio, tai yra objektyvi priežastis, kodėl įmonė buvo priversta atsisakyti fiksuotos kainos planų – esant tokioms aukštoms kainoms, „Perlas Energija“ neturėjo nei savos elektros generacijos, nei patirties.
„Tas rinkos dalyvis neapdairiai pasiūlė fiksuotos kainos tarifus pagal tai, ką jis matė rinkoje. Bet laikui bėgant didmeninė elektros kaina šoko į padanges“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė jis.
LEA direktoriaus teigimu, liberalizavimo etapo pradžioje 2021 metais visi rinkos dalyviai ir liberalizavimo rengėjai tikėjo, kad tuometinės kainos išliks panašaus lygio. Būtent esant tokiomis aplinkybėmis, svarstė V. Poderys, „Perlas Energija“ ir ryžosi įsilieti į nepriklausomų elektros tiekėjų rinką.
„Jie dar ir siūlė vienus mažiausių tarifų ištisą pusmetį. Tai kita konkurencijos, nepatyrimo priežastis“, – kalbėjo V. Poderys.
Lygindamas „Perlas Energija“ su kitais penkiais rinkos dalyviais, V. Poderys aiškino, kad trys didieji tiekėjai turi savo „finansinius lašinius“, t.y., nuosavus elektros gamybos pajėgumus. Savo ruožtu likę du mažesnieji tiekėjai – „EGTO Energija“ ir „Birštono elektra“ – fiksuotos kainos planų nesiūlė išvis.
„Todėl jie neturi tokių planų, tokių sunkumų kaip „Perlas Energija“ (...) Jų planai pririšti prie rinkos, tai jei rinkoje kainos didėja, tai ir jų kainos didėja“, – sakė V. Poderys.