Ministerijos teigia, kad tai leistų galutinę šilumos kainą vartotojams sumažinti daugiau nei 10 proc., taip pat skatintų vietos verslą ir mažesnį biokuro importą iš trečiųjų šalių.
„Jau šiandien šilumos gamintojai galėtų naudoti kur kas daugiau miško kirtimo atliekų, tačiau tam reikalingi savivaldybių valdomų šilumos tiekimo įmonių sprendimai rinktis būtent Lietuvoje pagamintą tokio biokuro produkciją bei pritaikyti biokuro deginimo katilus šio biokuro naudojimui“, – pranešime sako energetikos ministras Dainius Kreivys.
Pakeitus teisės aktus Valstybinė miškų urėdija iki 400 tūkst. kub. metrų (pernai ji pardavė 240 tūkst. kub. metrų) padidino kirtimo liekanų paruošimo kiekį ir pasiūla rinkoje, supaprastintos jų įsigijimo sąlygos.
Šiuo metu Lietuvoje iš biokuro pagaminama apie 75 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos, tačiau 2019-2020 metais atliekų dalis šilumos gamyboje sumažėjo, kai kritus biokuro kainoms, šilumininkai galėjo rinktis atpigusį aukštesnės kokybės biokurą.