Delfi kalbinti Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė pasakoja, kokių priemonių ėmėsi savivaldybės, norėdamos sutaupyti. Pirmiausia šie miestai atsigręžia į saulės energiją ir atsinaujinančią energetiką.
„Jei atvirai, miestas pritemo. Elektros kaina mieste vietoje 0,08 Eur dabar kainuos 0,44 Eur už kWh. Tai – nelabai džiuginantys skaičiai. Tačiau kitų metų pavasarį pusė savivaldybės valdomų Alytaus pastatų bus padengti saulės jėgainėmis. Tai – labai didelis rodiklis. Dabar mokyklos ir darželiai arba turi, arba statosi ir paleidinėja elektrines“, – pasakoja N. Cesiulis.
Alytus tikisi perpus mažesnių šildymo sąskaitų nei Vilniuje
Kalbant apie šilumos ūkį, pusę miesto šilumos pagaminama iš biokuro. Meras prognozuoja, kad ateinantį šildymo sezoną centralizuota šiluma Alytuje pabrangs apie 20 proc., palyginti su praėjusių metų šaltuoju laikotarpiu.
„Turėjome dvi kuro rūšis: dujos ir biokuras, priėmėme sprendimus. Dabar turime biokuro privatų investuotoją, iš kurio nepriklausomiems šilumoms tiekėjams (bus tiekiama – red.). Bet matome, kokios biokuro kainos.
Pasikeitėme porą katilų ir šildymą padarėme krosnių kuru, ką padarė ir Vilnius. Mūsų kaina, tikėtina, bus perpus pigesnė nei Vilniaus. Mūsų kaina spalį šoktels aukščiau (40 proc. – red.), bet lapkritį kris. Manome, kad sezono kaina, palyginus su praeitu sezonu, bus 15–20 proc. didesnė, apie 8–9 centai“, – aiškina meras.
„Alytus visada buvo 4–5 vietoje pagal kainos pigumą Lietuvoje. Dabar, tikėtina, irgi būsime panašioje pozicijoje.
Turime didelį 4 MW generatorių, pardavinėjame elektrą. Jei pavyks iš pelno kompensuoti gyventojams kainas, ką daro panašiai Šiauliai, tai kaina galėtų būti Šiaulių miesto lygmenyje. Tai būtų 1–2 vieta (Lietuvoje – red.) pagal mažiausią kainą“, – priduria jis.
Šildymo sezonas startuoja pirmadienį
Apibendrindamas jis tikina, kad gyventojai itin nepajus šildymo kainos augimo. Šildymo sezonas Alytuje startavo pirmadienį. Tačiau gyventojai jau itin aktyviai kreipiasi dėl šildymo kompensacijų.
„Pirmiausia įjungsime darželiuose, po to mokyklose. Jau turime nusiskundimų, kad darželiuose medžiai užstoja saulę, matome, kad higienos normų per 1–1,5 laipsnio nepasiekiame. O gyventojai kada nori, tada atsisuka šildymą, jie sprendžia patys, o mes tik paleidžiame. O tada, aišku, jie ateina kompensacijų.
Durys neužsidaro, srautas išaugęs 40–50 proc. Visi nori tą pačią dieną, nors mes sakome, kad ir pavasarį galės susitvarkyti, bet ne, senjorai eina. Valstybė sako, kad ir vidutines pajamas uždirbantieji gali ją gauti, tai praktiškai tuoj ir merai galės gauti kompensacijas“, – sako jis.
Širvintų rajono kaimai pritems
Širvintų rajono merė Ž. Pinskuvienė patikina, kad mieste apšvietimo neišjunginės, tačiau kaimiškose vietovėse teks trumpinti apšvietimo laiką. Anot jos, kito pasirinkimo nėra, nes pakeisti senų natrio lempų lėšų nepakanka, o skolintis galimybių nėra.
„Mieste pakeistas visas LED apšvietimas. Buvo senovinės natrio lempos, vakarais degė kas trečia ir tik valandą, tada mokėjome po 7 tūkst. per mėnesį. Tai pasiskolinome 170 tūkst. eurų ir pakeitėme visas lempas į LED, dabar jos šviečia visą naktį, tik nuo vidurnakčio šiek tiek pamažėja, bet viskas pilnai dega. Šis projektas atsipirko per trejus metus, elektros energijos sutaupome 75 proc.
Dabar tą patį norėjau padaryti kaimiškose vietovėse, bet negaliu, nes savivaldybėms uždėti skolinimosi limitai. Negalime pasiskolinti net ekonomiškai naudingam projektui. Savivaldybė iš viso gali skolintis tik 1,5 proc. nuo savo biudžeto. Per metus galiu pasiskolinti 387 tūkst. eurų. Ką už tiek galima padaryti, kai reikia prie visų europinių projektų prisidėti 20 proc.?
Kai atėjau dirbti, dar gavau palikimą – 7 mln. litų skolų. Tada dirbę žmonės skolinosi pinigus ir rašėsi sutartis, kad paskolas atidavinės nuo 2020–2022 m. Skvernelio ir dabartinei Vyriausybei sakiau: neprašau skolintis šventėms, eglėms, baliams, leiskite savivaldybėms pasiskolinti naudingam, efektyviam ir atsiperkančiam projektui. Ne, negalima. <...> Savivaldybėms uždėti limitai, o Vyriausybė skolinasi be jokių suvaržymų, bet atidavinėjam tai mes visi“, – dėsto Ž. Pinskuvienė.
Taupymui vietos nėra daug
Vis dėlto, anot jos, taupymui vietos nėra daug. Ne visose įstaigose galima taupyti. „Kaip ligoninei išgyventi? Kaip jai sutaupyti elektrą? Gal kokį aparatą atjungti ar šildymą sumažinti?“ – retoriškai klausia ji.
Mokyklose ir darželiuose vaikams šalti neteks, nes prieš ketverius metus čia įrengti šilumos reguliatoriai, o visi pastatai – renovuoti.
„Dar iki karo visi kalbėjo, kad turėsime pereiti prie žaliosios energetikos. (...) Rašėme projektus, dabar pas mus ant mokyklų ir darželių stogų – saulės baterijos. Galite įsivaizduoti, kiek mes sutaupome: praeitą mėnesį, be saulės baterijos, už darželį mokėjome 4700 eurų, dabar – 3500 eurų.
Tai – tik darželyje, o dar yra ant savivaldybės, mokyklų stogų. Labai norėjome pasistatyti ir ant baseino stogo, bet negalėjome, nes nebuvo galima atlikti skaičiavimų, kadangi baseinas dar neveikia metų“, – pasakoja Širvintų rajono merė.
Negali įsigyti nutolusių saulės elektrinių
Tuomet savivaldybė bandė rasti išeitį – pirkti elektrą iš nutolusių saulės elektrinių, tačiau ir čia atsimušė į sieną.
„Mums, savivaldybėms, Energetikos ministerija yra uždėjusi apynasrį, kad galime pirkti tik per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą. Ką tai reiškia: pastatėme sąmatą 340 tūkst. eurų, konkursas neįvyko, niekas nenorėjo parduoti. Centrinėje projektų valdymo agentūros klausėme, kaip mums nusipirkti. Sako: didinkite kainą, nes per maža. Tada padarėme 400 tūkst. eurų, bet niekas nepateikė pasiūlymo. <...> Pakėlėme kainą iki 520 tūkst., tai – pusė milijono! Bet trečias konkursas neįvyko.
Kalbėjome su atskirais žmonėmis, kurie turi pasistatę saulės parkus, suderėjome kainą, kuri 100 tūkst. eurų mažesnė, bet pirkti negalime, tik per viešųjų pirkimų sistemą, o jie nenori veltis į popierizmus, nes ir taip bus kas nupirks. Suprantu, viskas ten (per sistemą – red.) skaidriau, bet mes viską perkame brangiau, kainos – kosminės“, – piktinosi merė.
Paklausta apie Vyriausybės siūlymus savivaldybėms dalį darbo savaitės dirbti nuotoliniu būdu, Ž. Pinskuvienė pabrėžė: „Nuotolinio darbo savivaldybėje tikrai nebus, yra saulės baterijos ir nieko baisaus. Puikiai išgyvensime.“
Brangsta ir baseinai
Kalbinti miestų merai pasakoja, kad tenka branginti ir baseino paslaugas.
Štai Alytus turi olimpinį 11 takelių baseiną su 7 pirtimis ir mažesniais baseinais, sūkurinėmis voniomis. Valanda čia kainuoja 2,5 euro, su abonementu – 1,8 euro. Dėl iššūkių su šildymo ir elektros sąskaitomis planuojama paslaugų kainą pakelti 20 proc.
Širvintiškiams baseinas brangs euru, miesto svečiams – 2,5 euro. Savaitgalį paslaugos čia kainuoja apie 6–7 eurus.
„Buvau tikra, kad nekelsime baseino kainų ir išlaviruosime. Bet elektros sąskaita buvo 3,5 tūkst. euro, dabar – 16 tūkst. eurų. <...> Ukmergė baseino neatidaro – taupo, Vilnius neatidaro dviejų baseinų – taupo, mes tik jį pastatę uždarinėti negalime. <...> Kelsime baseino įkainius, nes ir vandens kaina dar šoks. Turintiems širvintiškio kortelę bus nuolaida, nes kitaip širvintiškiams į akis negalėsiu pažiūrėt, o svečiams bus brangiau“, – aiškina Ž. Pinskuvienė.
Apmokestins elektromobilių stoteles
Maža to, Alytus imasi ir drastiškesnių taupymo priemonių. Meras planuoja apmokestinti tris nemokamas su ES parama įrengtas elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriose 5-erius metus įsipareigota tiekti elektrą nemokamai.
„Praeitą kadenciją priėmėme sprendimą, kai ES pasiūlė duoti pinigų ir nemokamas elektromobilių krovimo stoteles. Mums duoda stoteles, mes atitiesiame laidus, sukuriame infrastruktūrą, privažiavimą, išasfaltuojame. Kai elektra kainavo 4 centus, skaičiavome: 60 tūkst. eurų davė ES, o mums maždaug per penkerius metus reikės investuoti apie 120 tūkst. eurų.
Sakėme, kad galime sau tiek leisti. Tačiau šiuo metu vienų metų sąnaudos siekia apie 200 tūkst. eurų. Matome, kad jei žmonių daugės, o stotelės bus nemokamos, gali būti dar daugiau: pasiskaičiavome, kad per penkerius metus mums reikės įdėti milijoną eurų, o iš ES gauname tik 60 tūkst. eurų. Vis dėlto matematika čia neišeina.
Mes paliksime stoteles, tačiau už tą paslaugą reikės susimokėti. Kodėl miestiečiai turi apmokėti turtingų žmonių norą pasikrauti elektromobilį mūsų sąskaita? Gal tai nėra labai teisinga. Bet tada galime padaryti dyzelines degalines, kad kiekvienam gyventojui (nemokamai – red.) įpiltume po 10 litrų kas mėnesį ar panašiai“, – dėsto N. Cesiulis.
„Jei jau nusipirkai elektromobilį, susimokėk“
Jis pabrėžia, kad 60 stotelių Alytuje bus, bet jos bus mokamos. Paklaustas apie elektromobilių vairuotojų teisėtus lūkesčius krautis nemokamai ir paskatas didinti elektromobilių skaičių mieste, meras beda pirštu į ministeriją.
„Teisėti lūkesčiai yra valstybės – kodėl Susisiekimo ministerija autostradoje padaro mokamas stoteles? Tai – irgi teisėti lūkesčiai gyventojams, kad galėjai pasikrauti nemokamai. Mieste esame numatę 60 stotelių, mes jas įrengsime, bet jos bus mokamos. Tie lūkesčiai teisėti – juk pirkai elektromobilį ne dėl to, kad bus nemokamų įkrovimo stotelių, o dėl to, kad bus kur pasikrauti. <...> Jei jau nusipirkai elektromobilį, susimokėk. Degalus pili juk už savo pinigus“, – komentuoja Alytaus meras.
Jo teigimu, mieste šiuo metu važinėja iki 20 elektromobilių, daugiau jų atvyksta iš kitų miestų ir regionų – nemokamai pasikrauna ir išvažiuoja. O tai miesto gyventojų akimis esą – nesąžininga.
„Pas mus atvažiuoja iš Lazdijų žmonės, pastato elektromobilį krauti, kelioms valandoms nueina į mūsų parką su vaikais pažaisti ir išvažiuoja. Arba kauniečiai atvažiuoja į Alytų, pastato elektromobilį, pavalgo kebabų, su vaikinais pagliaudo sėmkes, važiuoja atgal ir visą savaitę važinėja (nemokamai – red.).
Jie – ne alytiškiai. Sakytume, kad alytiškiams duodame teisėtus lūkesčius, bet juos duodame visiems: atvažiuoja į Dzūkiją grybauti, sustoja pasikrauti, pagrybavę važiuoja į Vilnių ar Kauną. Kai tokios elektros kainos, tie lūkesčiai irgi tam tikri“, – teigia N. Cesiulis.
Už projekto netesybas gali tekti mokėti baudą, tačiau, kaip skaičiuoja, šis sprendimas labiau apsimoka, nei toliau leisti nemokamai krautis elektromobilius.
„Turėsime sumokėti 40 tūkst. eurų baudą, mums tai dviejų mėnesių krovimo sąskaita. Kai tokios kainos, negali skriausti miestiečių, nes Alytuje elektromobilių – iki 20. Dėl tiek įdėti 200 tūkst. eurų, sakykite kaip norite, bet skaičiuojant matematiškai (neapsimoka – red.)“, – aiškina Alytaus meras.
Tiesa, apmokestinti dvi viešas elektromobilių įkrovimo stoteles svarsto ir Neringos savivaldybė.